Amor omnia vincit (LT)

( 27 )

„Mylėti ir būti mylimam reiškia jausti saulę iš abiejų pusių". David Viscott.

-Girdėjau garsą, kuris sklindo už to medžio ? Einam patikrinti ?

-Šį namą saugom tiek laiko ir niekas į jį nesibrauna, kodėl dabar turėtų brautis? Ypač dabar, kai apsauga itin padidinta, kai yra čia bosas.

-Jei nepatikrinsim, mums klius

-Niekam neįdomi pusprotė moteris, kuri čia gydosi , - apie kokį moterį jie kalba? - Man šalta, Rizis turi termose karštos arbatos su sausainiais, eini? - vienas iš jų išėjo kitas pasiliko, bet netrukus taip pat išėjo. įsitikinęs, jog jie išėjo bandžiau ir vėl užkopti į medį. Šį kartą pavyko. Liko tik patekti į balkoną. Dėl šito labiausiai jaudinuosi. 

Andželika

-Kodėl žmonės supranta, jog turėjo viską, ko reikėjo tik tuomet kai per vėlu viską ištaisyti ? - Žvilgtelėjau į mama, kuri sėdėjo prie virtuvinio stalo priešais mane, - Turėjau viską, ko reikėjo, jog žmogus būtų laimingas, bet pasirinkau, tai dėl ko kiekvieną sekundę springstu...

-Mama, nereikia... Valgyk, prašau, - žvilgtelėjau į jos lėkštute. Kepsnys su daržovėmis ir garnyru buvo beveik nepaliesti, - Tau reikia valgyti ir sustiprėti. Turiu pasveikti, jog galėtai grįžti... - norėjau sakyti namo, bet... - Į įprastą gyvenimą.

-Jūsų dukra, teisi, miela uošve,- žvilgtelėjome abidvi su mama į Klaudijų. Kaip noriu, jog jis dingtų nuo šio stalo, bet... Viskas dėl mamos. Tik dėl mamos. Turiu kęsti jį dėl mamos gerovės.

-Man maistas per daug kartus...

-Mama, prašau tavęs suvalgyti šį maistą. Nors puse lėkštės maisto, - regis. pagaliau paklausė manęs. Gydytojas sakė, jog ji badaudama save baudžia. Ji gydosi ne tik žaizdas, kurias patyrė dabar, bet ir praeities žaizdas. Ji pasveiks. Tikiu, jog ji galės atsistoti ant kojų.

-Matai, Andželika, kaip tavo mamai pagerėjo? - žvilgtelėjau į jį, - bijau pagalvoti, kas būtų, jeigu negalėtai būti šalia savo mamos, - klastingai šyptelėjo. Žinau ką jis turi omeny. Net dabar grasina. Bet jis nežino, jog ir aš jo tėvą galiu įduoti policijai už žmonos žmogžudyste. Nors tai įrodyti bus sunku , - Yra daugybę vietų, kurioje žmonės išprotėja, netgi pasitraukia iš gyvenimo, nes kasdieninis gyvenimas tampa kančia. Bet ši vieta kitokia. Net tinkama gydytis nuo visų ligų, tiesa?

-Pone ši vieta rojus. Apžiaaltelį jūsų motina šią vietą, taip ir vadino. Londonas pragaras,o ši vieta mano rojus... - prakalbo prie mūsų priėjuusi senyvo amžiaus darbuotoja, kuri įpylė mamai arbatos, - lyg pasakų namelis, kurį aplink supą miškai, ežerai ir kalnai. Tikrai pasaka, sveikti.

-Niekas tavęs, neklausė, pasitrauk, - ji išsigandusi Klaudijaus balso tono nuėjo toliau nuo stalo, - Ten ir stovėk, kai reikės pakviesiu- ji linktelėjo galvą. Koki žmonės jam galėtų dirbti? Kodėl ta moteris vis dar jam dirba ? Ji pažinojo Klaudijaus motina? Galbūt tą lemtingą vakarą ji buvo tuose namuose ir gali man papasakoti ? O galbūt liudyti prieš Klaudijaus tėvą? Šoktelėjau išgirdusi antrame aukšte tintelėjimą. Regis, Klaudijaus apsauginiai ruošėsi eiti patikrinti, bet prisiminusi pasakiau