4 dalis
- Kvailas Zayn su savo buka smegenine ir durnais žodžiais. - murmėjau sau po nosimi, kai spardžiau akmenuką ant kelio.
Šiuo metu jaučiausi kaip vaikas ir pasakykit man kodėl? O gi dėl Zayn! Tas mulkis mano esantis kažkas, kas gali mane įžeidinėti, nors toks nėra! Jis tikriausiai galvoja, kad aš į viską taip ramiai reaguosiu, bet tada jis labai klysta.
Sustojau ir apsidairiau. Kur aš atsidūriau? Kažkoks pastatas stovėjo priešais mane, iš jo sklido garsi muzika. Hm... Kažkas mano viduje tiesiog traukė mane pažiūrėti kas ten vyksta, bet juk tai gali būti ir pavojinga, ar ne? Nors nesvarbu, aš juk mėgstu pavojus.
Neskubėdama priėjau prie to pastato durų ir jau norėjau užeiti vidun, kai išgirdau man pažįstamą balsą už savęs.
- Patikėk manimi, tu tikrai nenori ten eiti. - tai buvo Zayn.
Atsisukau į jį.
- Juk aš kalė, tiesa? Tai ko čia dabar susirūpinai? - tariau.
Jo veide atsirado kvaila šypsena.
- Įsižeidei? - tarė.
- Galvok ką nori. - atkirtau ir atsisukau į duris.
- Palauk. - greitai pasakė.
Sustojau, bet neatsisukau.
- Atsiprašau, gerai? O dabar malonėk eiti su manimi, nes tuoj prasidės lenktynės.
Jis rimtai ką tik manęs atsiprašė? Vau, pažanga, Malik.
Galiausiai atsisukau ir priėjau prie jo.
- Šiandien tau pasisekė, mažuti. - paplekšnojau delnu per jo skruostą ir praėjau pro jį.
Jis atsekė paskui mane.
- Kodėl tu tokia nedraugiška? - paklausė eidamas šalia manęs.
- O turėčiau būti kitokia? - žvilgtelėjau į jį.
Jis tik patrūkčiojo pečiais. Keista, bet tai privertė mane nusišypsoti.
Grįžome prie jo motociklo ir tik tada supratau, kad net nežinau ką turėsiu daryti.
- Ei, o kokiu tikslu aš tavo partnerė? - paklausiau kai jis užsėdo ant motociklo.
- Nežinau. - atsakė.
- Tu rimtai? Tai gal paaiškink man, ką aš čia veikiu?! - kiek pakėliau balso toną.
- Visų pirma, tai nustok rėkti, mažute, o antra, aš nežinau, nes man niekas nieko nesakė ir po velnių sėsk ant sumauto motociklo!
Krūptelėjau nuo staiga išaugusio jo balso tono. Tada giliai įkvėpiau ir iškvėpiau, tuomet užsėdau ant motociklo. Zayn užvedė variklį ir nuvažiavo prie starto linijos, kur mums paaiškino visas taisykles.
- Partneriai turi atsisėsti nugara į savo partnerį ir pasiekus tam tikrą greitį persėsti į pradinę poziciją. - kažkoks vaikinas aiškino taisykles.
Palaukit, ką jis pasakė? Aš turėsiu pakeist poziciją, kai motociklas dar važiuos?! Ar jie sveiko proto?!
- Sugebėsi? - paklausė Zayn, kol vaikinas dar kažką aiškino.
- Jei užsimušiu, tai taip ir žinok, kad tau vaidensiuosi. - pasakiau bandydama nesusijuokti.
- Puiku. - sukikeno.
- Kvailys. - sumurmėjau ir persėdau į reikiamą poziciją.
- Nepamiršk, kad greitis bus didelis. - pasakė.
Nieko jam neatsakiau. Laukiau kol galėsime važiuoti ir tikėjausi, kad viskas pasibaigs gerai. Pasukau galvą į šoną ir pamačiau kaip ten ji? Bri? Būtent! Nejau ir ji dalyvaus? Pažvelgiau į vaikiną, kuris buvo su ja. Nustebau, kai supratau, kad jis taip pat žiūri į mane, todėl aš nusisukau. Kas per velnias čia vyksta?
Mano kūnas įsitempė vos motociklas ėmė važiuoti, net nežinojau kada turėsiu persėsti, nors manau Zayn tai pasakys.
Staiga pamačiau kaip vienas motociklas numušė kitą ir tas išlėkė už ribų, tuo metu nežinau kodėl, bet aš sucypiau.
- Ar tau viskas gerai? - išgirdau Zayn balsą.
Šiek tiek pasukau galvą link jo.
- Čia galima daužyti priešininkus?! - surėkiau.
- Manei viskas taip paprasta?
- Galėjai mane perspėti!
- Tuomet būtum nedalyvavus.
- Tai tu nori, kad mes užsimuštume?! - isterikavau.
Jis patylėjo, o vėliau sušuko.
- Jau laikas, Dia!
Nespėjau net sureaguoti, kai visai netoli mūsų pralėkė dar vienas motociklas. Po galais, kodėl aš sutikau?! Adrenalinas užvaldė mano kūną ir aš tik maldavau, kad man pasisektų. Nežinau kaip, bet aš pamažu atsistojau ant motociklo sėdynės ir rankomis dar laikiausi įsikibusi į Zayn pečius.
- Ar tu visai pakvaišai, Dia?! - surėkė jis, pamatęs ką išdarinėju.
Na, bet man tai nerūpėjo, jei iki galo tai iki galo. Paleidau Zayn pečius ir stovėjau nesilaikydama, stebėjausi tuo jog išlaikiau pusiausvyrą.
- Dia, aš nejuokauju, grįžk į vietą! - šaukė Zayn.
- Gerai jau gerai, nebūk nuoboda. - nusijuokiau.
Pagaliau grįžau į reikiamą poziciją. Po dar kelių minučių kirtome finišą ir galit patikėti? Mes buvome pirmi!
Abu nulipome nuo motociklo ir aš buvau tokia laiminga, kad laimėjome, todėl net nežinau kaip, bet šokau tiesiai Zayn į glėbį ir jį apkabinau, tuomet sutrikusi greitai atsitraukiau.
- O, atleisk. - pratariau ir prikandau lūpą.
Jis tik sukikeno.
