15 dalis
Kažkas ryškaus švietė tiesiai į mane.
- Išjunkit tą daiktą. - sumurmėjau ir pakišau galvą po antklode.
Kodėl po velnių man taip skauda galvą?! Ką aš vakar veikiau? Tikriausiai daugiau niekada tiek negersiu.
Lėtai pramerkiau akis ir iškišau galvą iš po antklodės. Jaučiau kažkokią šilumą šalia savęs. Pasukau galvą ir pamačiau Zayn. Palaukit, Zayn?! Greitai pakėliau antklodę.
- Aaa!!! - ėmiau cypti.
Zayn iš karto pašoko vietoje.
- Nustok! - surėkė ir užčiaupė mane... bučiniu?
Nustūmiau jį nuo savęs.
- Ką po velnių tu darai, Malik?! - šaukiau.
- Palauk, tik nesakyk, kad tu... Nieko neatsimeni? - žiūrėjo į mane.
- O ką man atsiminti? Tai, kad tu mane išdulkinai?!
- Aš ne... Nors koks skirtumas... - sumurmėjo ir išlipo iš lovos.
Vėl ėmiau cypti ir užsidengiau akis.
- Ko vėl rėki? - paklausė.
- Patrauk man iš akių savo draugužį! - šaukiau.
- Juk jau matei jį vakar, kaip ir aš tave, tai kam kažką slėpti?
- Prisidenk!
Jis atsiduso ir išgirdau krebždesius, o tada tylą. Lėtai patraukiau rankas, Zayn jau buvo net ir su džinsais.
Žiūrėjau į jį, kai jis apsivilko savo marškinius, nežinau kodėl, bet akyse ėmė kauptis ašaros. Zayn dar atsisuko į mane, bet aš tik greitai nusukau akis į langą. Užsimerkiau ir ašaros jau ritosi mano skruostais.
- Atsiprašau... - dar išgirdau jo balsą ir tai kaip jis uždarė duris.
Po velnių, kodėl man taip skaudu?!
Šiurkščiai nubraukiau ašaras ir pakilusi iš lovos nuėjau į vonią, nusiprausiau, ir grįžusi į kambarį apsirengiau. Nulipau laiptais žemyn.
- O, Dieve... - užsidengiau burną.
Visoje svetainėje ir virtuvėje buvo pilna vienkartinių indų, butelių ir kitokio šlamšto. Taip pat ant sofos miegojo Lea ir... Kažkoks blondinas? Susiraukiau ir priėjau prie jų. Bakstelėjau Lea, bet ji tik pasimuistė, bakstelėjau ir vėl, ji pramerkė akis.
- O, Dia. - vos šyptelėjo ir vėl užsimerkė.
- Kas vakar buvo ir kas šis blondinas? - parodžiau į vaikinuką šalia jos.
- Koks blon... - ji nutilo pamačiusi vaikiną ir susimąstė. - Um... Manau, tai Niall, atrodo toks jo vardas. - pasakė.
- Gerai, tuomet pasakyk man, kaip jis čia atsirado? - paklausiau.
- Ee... Per vakarėlį? - tai skambėjo kaip klausimas.
- Puiku, bet gal tu jį pažadink ir padėk man apsitvarkyti. - tariau apsisukdama ir nueidama rinkti šiukšlių prie televizoriaus.
- O kur Zayn?
Tas vardas privertė mane sustingti, bet aš neatsigręžiau.
- Išėjo. - pasakiau.
- Tikrai? Na, man atrodo jis dar čia arba ką tik grįžo.
Apsisukau ir taip, prie durų stovėjo Zayn.
- Aš... Um... Palikau telefoną. - pratarė jis ir užbėgo laiptais viršun.
Lea atsisuko į mane, o aš tiesiog žiūrėjau į savo rankas.
- Ko aš nežinau? - paklausė Lea.
- Nieko, viskas gerai. - tariau ir vėl pritūpiau rinkti šiukšles.
Po minutėlės pajutau ranką ant peties. Atsisukau, tai buvo Lea.
- Dia, kas nutiko? Kas įvyko, kai judu su Zayn dingot iš šokių aikštelės?
- Man atrodo, kad...
Neužbaigiau sakinio, nes Zayn nusileido laiptais žemyn jau su telefonu rankoje. Jis dirstelėjo į mane ir išėjo lauk, aš pažvelgiau į grindis.
- Aš su juo pasimylėjau. - pratariau.
- Tu tuo tikra? - paklausė Lea.
- Taip, bet... Aš nepamenu... - pažiūrėjau į ją.
- Tada kaip gali sakyti, kad tai įvyko?
- Nes... - ir būtent tuo metu atmintyje vaizdai tapo ryškesni.
Prisiminiau kiekvieną prisilietimą, glamonę, bučinį ir... Jo žodžius... "...tu man reiški daug daugiau nei aš galiu tai įsivaizduoti." "...tas jausmas daug stipresnis..." "Manau aš imu tave įsimylėti, Dia."
- Dieve, Lea, aš privalau jį surasti! - greitai atsistojau.
- Tai vykis jį! - tarė.
Stipriai apkabinau ją.
- Ačiū tau! - tariau ir ją paleidusi išbėgau pro duris.
Lauke lijo, pylė kaip iš kibiro. Tačiau man tai nerūpėjo ir aš sustojau prie kelio, abiem rankom susiėmiau už galvos patraukdama savo jau permirkusius plaukus sau nuo veido, akimis ieškojau JO. Pasukusi galvą į dešinę pastebėjau tolstantį siluetą. Širdis ėmė plakti greičiau ir ilgai negalvodama puoliau bėgti link jo.
- Zayn! - surėkiau.
Žmogus sustojo ir atsisuko, o aš pagaliau jį pasiekiau. Mano rankos iš karto apsivijo jo kaklą ir kūnas prisiglaudė arčiau jo. Per mūsų šlapius rūbus galėjome jausti vienas kito šilumą. Zayn uždėjo savo rankas ant mano liemens ir šiek tiek mane atitraukė nuo savęs.
- Ką tu darai, Dia? - sutrikęs paklausė.
Žiūrėjau jam į akis ir ranka perbraukiau per jo juodus šlapius plaukus.
- Aš suklydau, Zayn...
- Dėl ko?
- Lea buvo teisi. Tu man svarbus.
Zayn rudos akys dar akimirkai žvelgė į manasias, kai galiausiai pajaučiau jo šiltas lūpas ant savųjų, mus sujungė bučinys lietuje...
