16 dalis
-Po dviejų savaičių-
Praėjo daug laiko, tiesa? Ir žinoma, per jį įvyko tiek daug. Pradėkime nuo to, kad Lea kaip ir draugauja su tuo blondinuku, kurį sutiko per vakarėlį. Džiaugiuosi dėl jos. Jos brolis Ray, mus aplanko vis dažniau. Tikriausiai dar neminėjau, bet jis kažką studijuoja užsienyje. Na, štai, priėjome ir mane. Praėjo dvi savaitės nuo dienos, kai Zayn pagaliau gavo mane. Tiesą sakant, po to bučinio lietuje daug kas pasikeitė. Aš ėmiau tikėti, kad Zayn tikrai mane pamilo, bet vis dar nesu įsitikinusi dėl savo jausmų jam. Per šias dvi savaites mes spėjome ir susipykti, ir susitaikyti milijoną kartų, nors mes net ne pora. Tai keista, tačiau žinau, kad taip daug geriau, bent jau iki tol kol suprasiu savo jausmus Zayn.
Šiandien šeštadienis, pagaliau bus galima šiek tiek atsipūsti nuo mokyklos. Taigi, virtuvėje gaminau pusryčius, kai pajaučiau šilumą už savęs ir dvi tvirtas rankas ant savo liemens. Truputį pasukau galvą ir nusišypsojau.
- Labas rytas, miegaliau. - sukikenau.
- Labas, lėlyte. - pakštelėjo į skruostą. - Ką gamini?
- Sumuštinius, nori padėti?
- Aš dar turiu nueitį į vonią. - gražiai išsisuko.
- Taip, svarbu nepadėti man. - nusijuokiau.
- Ei, nesakyk taip, vėliau atsilyginsiu.
- Tikrai? Ir kaip? - atsisukau į Zayn.
Jis šelmiškai šyptelėjo.
- Oi, ne, Zayn, pamiršk tai. - atstačiau rankas į jo krūtinę.
- Nagi, meilute, mes tai darėme tik vieną kartą. Aš pasiilgau tavęs, tavo kūno... - pasiskundė ir prisitraukė mane arčiau.
- Zayn, liaukis. - nuraudau.
- Kažkas susigėdo. - sukikeno ir pakštelėjo į mano lūpas.
- Liaukis. - užsidengiau veidą rankomis.
Jis nusijuokė ir pagaliau mane paleido. Patraukiau rankas nuo savo veido ir pastebėjau, kad jis nuėjo į vonią. Atsisukau atgal į spintelę ir sudėliojau sumuštinius į lėkštę, padėjau ją ant stalo ir užkaičiau arbatinuką. Laukiau kol vanduo pagaliau užvirs. Užvirus vandeniui padariau Zayn ir sau arbatos, pastačiau puodelius ant stalo prie sumuštinių. Tuomet prisiminiau, kad pamiršau į arbatą įdėti cukraus. Nuo spintelės paėmiau stiklinį indelį su cukrumi ir apsisukau jį nunešti prie stalo...
- Dia, kurioje vietoje pas tave rasti šampūną? - išgirdau Zayn balsą.
Vos į jį pažvelgiau cukraus indelis iškrito iš mano rankų ir sudužo. Zayn buvo ką tik po dušo ir aplink jo juosmenį buvo tik rankšluostis. Jo dar šiek tiek šlapias kūnas buvo įdegęs ir gerai prižiūrėtas, visi raumenys buvo tokie ryškūs.
Nurijau seiles ir užsikišau plaukų sruogą už ausies.
- Atleisk, aš netyčia. - tariau ir atsitūpiau surinkti šukes.
Jaučiau, kad mano skruostai nusidažo raudonai.
- Tu atsiprašai? Už ką, Dia? Juk tai tik indas. - pasakė arčiau priėjęs Zayn.
- Taip, žinoma. - sutrikusi pakėliau akis į jį.
Velnias, jis per arti!
- Auč! - cyptelėjau ir greitai pažvelgiau žemyn.
- Kas nutiko?! - Zayn reakcija buvo žaibiška.
- Atrodo berinkdama šukes persipjoviau ranką. - susiraukiau kai pamačiau kraują tekant mano delnu.
- Leisk, padėsiu. - tarė ir paėmė mane už kitos rankos, padėjo atsistoti.
- O tu nenori pirmiau apsirengti? - pasiūliau.
Jis pažiūrėjo į save ir nusijuokė.
- Kažką tai trikdo? Gerai, tuomet tuoj grįšiu. - nuėjo į kambarį.
Žiūrėjau į savo ranką ir galvojau apie tai, kas ką tik įvyko. Atrodo taip, tarsi imu kažką jausti Zayn.
Z grįžo į virtuvę su vaistinėle rankose.
- Kur tu ją radai? - susiraukiau.
- Nesakysiu. - nusijuokė ir ėmė valyti mano žaizdą.
- Žinai, aš neprašiau, kad tai darytum. - pasakiau.
- Dia, tu man patinki, o kai man žmogus patinka, aš juo rūpinuosi. - šyptelėjo.
Mano veide atsirado šypsena.
- Primink man, kodėl tu vakar pasilikai pas mane nakčiai? - paklausiau.
- Um... Galbūt todėl, kad tingėjau pereiti į kitą kelio pusę. - nusijuokė.
- Labai logiškas atsakymas, protinguoli. - nusijuokiau ir kumštelėjau jį.
Jis šyptelėjo ir baigė tvarstyti mano žaizdą.
- Ačiū. - tariau.
- To neužteks. - jis išsišiepė.
Sukikenau ir viena ranka sugriebusi jo marškinėlius prisitraukiau jį arčiau, ir pabučiavau.
- O šito užteks? - paklausiau atsitraukusi.
Jo veide atsirado šypsenėlė.
- Maniau tu pirma manęs nebučiuoji. - tarė.
- Kas taip sakė?
- Mes ne pora, tiesa?
- Taip, bet mes draugai, manau.
- Draugai su privalumais?
- Iškrypėlis! - nusijuokiau.
- Aš? Negali būti! - juokėsi ir jis.
Tuomet apsikabinau jį per kaklą ir pažvelgiau į jo rudas akis. Šiurpuliukai nubėgo mano kūnu, kai pajaučiau Zayn rankas ant savo klubų. Jis taip pat žiūrėjo į mano akis. Po akimirkos jis lėtai pasilenkė ir mane pabučiavo. Tai buvo taip švelnu! Jis atsitraukė ir nusišypsojo.
- Eime valgyti? - paklausė.
Linktelėjau.
