8 dalis
Pasukusi galvą į šoną supratau, kad tai Zayn. Jay atsitraukė nuo manęs.
- Zayn, nuo kada gini Clay? - paklausė Jay.
- Aš jos neginu, tiesiog atsikabink nuo jos, gerai? - tarė.
Jay prunkštelėjo.
- Ar tau viskas gerai? Toks vaizdas, kad ji tau patinka, Z.
Nustebau. Aš patinku Zayn? Nejuokinkit.
Zayn suspaudė kumščius ir mačiau kaip bandė save nuraminti.
- Dink iš čia, Jay. - piktai sumurmėjo Zayn.
Jay kiek nustebęs pažiūrėjo į Zayn, bet paklausė jo ir nuėjo į pamoką. Na štai, aš ir vėl su Zayn, vieni du.
Pasitvarkiau sijoną ir norėjau eiti į dailės kabinetą, bet Zayn balsas mane sustabdė.
- Palauk. - pasakė jis.
Atsisukau į jį neįsitikinusi ar noriu jo klausytis, o juolabiau būti su juo dviese.
- Dėl vakar... - nutęsė.
- Klausyk, to nebuvo ir viskas, gerai? - įsiterpiau.
Jo veide pasirodė tipinė kvaila šypsenėlė ir jis nieko netaręs nuėjo į kabinetą. Rimtai? Jis ir vėl paliko mane vieną?
Nuėjau į kabinetą taip pat.
- O, panele Clay. - tarė mokytoja. - Tu pačiu laiku, kaip tik skirsčiau mokinius darbui porose, o kadangi judu su ponaičiu Malik atėjot paskutiniai, būsit kartu.
Šiek tiek išsižiojau iš nuostabos. Tai gražiausiai, dabar man teks būti poroje su tuo idiotu!
Kažką bumbėdama sau panosėje nuėjau ir atsisėdau šalia Zayn. Jis vėl maigė savo telefoną.
- Po velnių, gal pasidėsi tą sumautą daiktą?! - kiek per garsiai pasakiau.
Dalis klasės atsisuko į mus, o Zayn nustebęs pažiūrėjo į mane.
- Ko čia žiūrit, neturit darbo? - piktai sumurmėjau.
Klasė užsisuko ir dirbo savo darbus.
- Panele Clay, kas nors negerai? - pasigirdo mokytojos balsas.
- Ne, viskas puiku. - stengiausi atsakyti kuo maloniau.
- Tuomet gerai. - tarė ir ėmė aiškinti ką mes turėsime daryti.
Zayn prunkštelėjo. Pikta atsisukau į jį.
- Tu kaltas dėl viso šito. - pasakiau.
- Juk niekas tau neliepė ant manęs šaukti. - atkirto.
- Nustok vaidinti kažką kuo nesi, gerai? Man jau nusibodo ir po galais, aš galėjau apsieiti ir be tavo pagalbos!
- Kalbi apie Jay?
- Tai ne, apie šventą Petrą!
Jis sukrizeno.
- Tu tokia juokinga, Dia.
Pažiūrėjau į jį lyg įsižeidusi, tačiau tokia nesijaučiau. Atvirkščiai, kažkodėl man pasidarė netgi linksma.
Daugiau su juo nesikalbėjau, o ėmiausi darbo ir pradėjau piešti. Buvau įsijautusi į darbą, bet mane sutrikdė Zayn ranka ant mano kelėno.
- Patrauk ją. - pasakiau.
- O kas jei ne? - kilstelėjo antakius.
- Aš šauksiu. - rimtai tariau.
- Gali šaukti, vėl atkreipsi klasės dėmesį. - patrūkčiojo pečiais.
Susinervinau ir negalėjau nustoti purtyti pieštuko tarp savo pirštų. Zayn ranka lėtai slinko nuo mano kelėno į viršų taip sukeldama mano kūne šiurpuliukus. Pasimuisčiau savo kėdėje, bet Zayn rankos neatitraukė. Tuomet jis spustelėjo mano šlaunį, o aš prikandau lūpą. Keista, bet man ėmė patikti tie šiurpuliukai, kuriuos Zayn man sukėlė. Tačiau man nepatiko tai, kad jis tuo jau naudojasi, todėl nusprendžiau į žaidimą įsijungti ir aš.
Pati uždėjau savo delną ant Zayn kelėno. Jo antakiai kiek pakilo iš nuostabos ir jis žvilgtelėjo į mane. Aš jam tik šyptelėjau.
Mano ranka taip pat slinko į viršų, link Zayn draugužio. Mačiau kaip Zayn nurijo seiles ir įsitempė. Atrodo jis šiek tiek susijaudino, nes vėl pasirodė iškilimas jo kelnėse.
- Nustok. - sumurmėjo.
Aš tik nusišypsojau jam ir papurčiau galvą. Nusisukau nuo jo ir pažiūrėjau į lentą. Zayn kiek atsipalaidavo ir būtent tuo metu uždėjau ranką ant jo iškilimo. Iš karto jį pajaučiau, nes Zayn įsitempė. Zayn ranka tuoj pat dingo nuo mano šlaunies.
- Gerai, šįkart tu laimėjai. - pasakė.
Nusišypsojau ir patraukiau ranką nuo jo iškilimo kelnėse. Zayn kaip mat pasimuistė kėdėje ir paėmė piešinį nuo mano suolo pusės. Ėmė tyrinėti jį akimis, bet neatrodė, kad jo mintys būtų ties tuo.
- Kaip manai, kaip aš tai sutvarkysiu? - paklausė žvilgtelėdamas į savo iškilimą.
- Juk jis tavo, aš nekalta, kad tu nesuvaldai savo hormonų. - sukrizenau.
Jis šokiruotas atsisuko į mane.
- O dar sako, kad aš iškrypęs. - tarė.
Sukikenau ir pasiėmiau savo telefoną. Parašiau žinutę Lea'i, kad po pamokų eisime pas mane ir ji sutiko. Tuomet pažvelgiau į Malik, jis užbaiginėjo mūsų piešinį.
Dar po minutėlės jis padėjo pieštuką ant suolo ir nustūmė piešinį man.
- Užsirašyk vardą. - paliepė.
Pavarčiau akis ir padariau ką liepė, bet tada dar nužvelgiau piešinį.
- O tu turi talentą. - pasakiau.
Zayn tik prunkštelėjo. Aš susikroviau visus savo daiktus ir iš įpročio užsimečiau ant peties tašę, kai atsistojau ir nunešiau piešinį mokytojai.
- Puiku, galit eiti į valgyklą ar dar kur nors. - šyptelėjo mokytoja.
Palaukit, ji išleidžia mus iš pamokos? Dirstelėjau į Zayn, kuris pakilo iš savo vietos. Sukikenau dėl to, kad jo kelnėse vis dar matėsi iškilimas, tačiau jis nebebuvo toks didelis.
Kai Zayn ėmė artėti link manęs jo veide pasirodė keista šypsenėlė, kuri manau tikrai nereiškė kažką gero. Būtent todėl greitai išdūmiau iš klasės, tačiau...
- Nagi, nagi, Clay... - pasigirdo balsas.
