30 dalis
Pažvelgiau į telefono ekraną. Jame švietė vardas... DIA. Kiek sutrikau, bet atsiliepiau.
- Taip? - tariau.
- Kaip manai, Zayn, ar greitai priprantama prie kokaino? Oi, palauk, juk tu pats vos jo atsikratei. - nusijuokė gerai žinomas balsas.
Mano kraujas tiesiog užvirė.
- Ko nori, Max? - stengiausi valdytis.
- Ko aš noriu? - vėl nusijuokė. - Manau, aš tai jau turiu, ar ne taip? - išgirdau silpną merginos inkštimą.
Galėčiau teigti, kad jai užrišta burna.
- Tu turi Dia? - nurijau gerklėje susidariusį gumulą.
- O kaip tu manai, Malik? - vėl išgirdau inkštimą.
- Neliesk jos! - vos nešaukiau.
- Arba kas? Ateik ir pasiimk, Malik. - numetė ragelį.
Dar pažiūrėjau į telefono ekraną. Greitai rankomis perbraukiau savo plaukus. Negalėjau toks pasirodyti mamai ir sesėms, todėl greitai išėjau pro duris į lauką. Aš buvau velniškai susinervinęs, todėl išsitraukiau cigaretę ir ją prisidegiau, užsirūkiau.
Po minutėlės kieme pasirodė Pezz.
- Zayn, tavo mamai, sesėms ir man neramu dėl tavęs, kas atsitiko? - paklausė ateidama prie manęs. - Palauk, tu vėl rūkai? - susiraukė.
- Po galais, aš nudėsiu tą šunsnukį! - iš visų jėgų paspyriau akmenuką ir šis nuskrido į kitą gatvės pusę.
Perrie krūptelėjo dėl garsaus mano balso tono. Aš numečiau nuorūką ir iš pakelio jau traukiau kitą cigaretę, bet Pezz atėmė iš manęs visą pakelį.
- Nustok rūkyti, juk žinai, kad tai nepadeda! Ir po galais, kas nutiko?! - ji mane aprėkė.
Stovėjau netekęs žado. Ji niekada taip nesielgdavo.
- Tu mane ką tik apšaukei. - pratariau.
- Atleisk, bet turėjau tam pagrindą, o dabar sakyk, kas buvo, kas tau skambino? - ji kiek atsipalaidavo.
- Aš negaliu to pasakyti, tai tik mano reikalas ir būk maloni, grąžink man cigaretes. - atsakiau ir ištiesiau ranką.
- Ne, taip nieko nebus. - papurtė galvą. - Arba tu kalbi, arba tavo taip trokštami laikinos laimės pagaliukai atsidurs kanalizacijoje. - rimtai pasakė.
- Tu juokauji, taip?
- Ne, Zayn, kalbėk arba velnio pagaliukai dings. Žinau kokie jie tau brangūs.
- Negrąsink man, Pezz, tu dar daug ko apie mane nežinai... - rimtai tariau.
- Tikrai? Na, kažkaip aš žinau, kad tu dirbi sumautai mafijai! Iš kur žinau? Tavo tarpe yra žmonių, kurie viską man papasakojo.
- Gerai, leisk tave pataisyti, mieloji, aš nedirbu mafijai, tai ji man dirba. - pasakiau visai nepasimetęs.
- Kas tu per vienas, Zayn? Ką dar tu slepi?
- Tau to žinoti nereikia, Pezz.
- Tai dėl Dia'os? Dėl jos dabar širsti?
- Kad ir dėl jos, koks tau skirtumas, Perrie?! Geriau grįžk į tą savo sumautą Los Andželą ir būk ten kuo tik nori, nes patikėk manimi, man tu nevadovausi! - išrėžiau.
Gerai, dabar aš buvau per daug piktas, kad suvokčiau ką darau ar sakau.
Perrie stovėjo apšalusi, ji neturėjo ką pasakyti.
- Žinai, o tu didesnis idiotas nei maniau! Pasiimk tą savo šlamštą ir kai reikės pagalbos net nebandyk man skambinti! - įsiutusi metė į mane cigarečių pakelį ir apsisuko eiti.
Stipriai užsimerkiau ir atsimerkiau, pakėliau cigarečių pakelį nuo žemės.
- Po velnių, Pezz, palauk! - sušukau jai iš paskos.
Įlėkiau pro duris kaip tornadas. Vis dar buvau piktas. Negaliu patikėti, kad tai vyksta. Aš tiesiog vaikausi merginą!
- Zayn, kas nutiko? - tarpduryje pasirodė Waliyha.
Atsisukau į ją.
- Viskas baigta, Waliyha, aš ir Perrie nebebūsime kartu, tikrai. - piktai pasakiau.
- Dieve, Zayn, kodėl taip kalbi? - kiek nusigando.
- Nesvarbu, kur ji?
- Viršuje.
Nieko daugiau nesakęs užlipau viršun. Pamačiau Pezz koridoriaus gale, tačiau vos ji mane pastebėjo, ji užsirakino mano kambaryje. Velnias.
- Perrie, atrakink duris, prašau. - stengiausi būti malonus.
- Eik šalin, Zayn! - sušuko ji.
- Jei neatrakinsi, aš išlaušiu duris! - įspėjau ją.
- Daryk ką nori!
Viskas, man jau gana. Ruošiausi išlaužti duris, kai Pezz jas staiga atidarė, todėl aš įvirtau tiesiai ant grindų. Perrie iš karto užsidengė burną, kad nepradėtų kikenti.
- Tu gal visai proto netekai?! - aš šaukiau ant jos ir norėjau jai trenkti, bet...
- Zayn? - mane sustabdė tylus balsas.
Atsisukau ir išvydau išsigandusią Safaa. O, varge, į ką aš pavirtau? Nuleidau pakeltą ranką ir giliai įkvėpiau.
- Eik pas mama, Safaa. - pasakė jai Pezz.
Ji paklausė Perrie's ir greitai dingo iš koridoriaus. Pezz atsisuko į mane. Aš jaučiausi sumautai. Nežinau kur tas pusgalvis Max galėjo išsivežti Dia, o dabar galutinai sugadinau viską.
Perrie priėjo prie manęs ir mane apkabino. Kiek sutrikau, bet taip pat ją apkabinau. Pasijutau šiek tiek geriau.
- Atsiprašau. - sumurmėjau atsitraukdamas.
- Nieko tokio, papasakosi kas nutiko? - paguodžiančiai nusišypsojo.
Atsidusau ir prikandau lūpą.
- Dia pagrobė mano priešas. - pasakiau atvirai.
- O, Dieve... - Pezz užsidengė burną. - Ar ji bent sveika?
- Manau, kad taip. Jis neturėtų jos žaloti jei ji jam patinka, tačiau yra kita bėda - kokainas. - atsakiau.
- Kaip suprasti?
- Pameni, kad aš vartojau ir sunkiai tai mečiau?
Ji linktelėjo.
- Taigi, man atrodo tas pusgalvis nori ją pripratinti prie to mėšlo. Juk žinai, kad apdujęs žmogus nesuvokia ką daro.
- Zayn, tuomet negalima laukti, tu privalai jos ieškoti.
- Žinau tai, bet nežinau kur jos ieškoti. Nebent tas idiotas nori mane suklaidinti. Tada aš jį tikrai nudėsiu.
- Nusiramink, nesisiūlau tau padėti jos ieškoti, nes žinau, kad neleisi, bet pažadėk man, kad nesvarbu kas nutiks, tu nežudysi, gerai? - žiūrėjo tiesiai į mane.
- Gerai. - sumurmėjau net nežiūrėdamas į ją.
Žinau, kad toks mano elgesys jai niekada nepatiko.
- Zayn. - ji kreipėsi į mane.
Atsidusau ir pažvelgiau į ją.
- Gerai, Pezz, pažadu jo nežudyti. - pasakiau.
Ji tik nusišypsojo.
