31 dalis
(Daina: The Neighbourhood - Afraid)
*Dianos akimis*
Aplinkui save girdėjau balsus, tačiau nieko nemačiau, mano akys buvo užrištos, o mano burna užčiaupta. Mano rankos buvo surištos ir iškeltos į viršų, bet aš sėdėjau ant šaltų grindų. Jaučiausi kaip kalinė. Ir aš pirmą kartą taip velniškai kažko bijojau...
Kaip aš čia atsiradau? Tiksliai to nežinau. Pamenu, kad buvau ligoninėje ir jau beveik miegojau, kai kažkas užčiaupė mano burną, kad nerėkčiau, o po kelių minučių netekau sąmonės. Tada atsiradau kažkur čia.
Pajaučiau kaip kažkas nuėmė medžiagą neleidžiančią man kalbėti.
- Nesivargink rėkti, mes toli ir niekas tau nepadės. - įspėjo mane.
- Ko jums iš manęs reikia? - aš paklausiau.
Negalėjau pasirodyti, kad bijau, šito išmokau iš Zayn. Niekada nemačiau jo kažko bijančio. Privalau pasistengti būti šalta.
- Man iš tavęs nereikia nieko. Tu reikalinga mano bosui. - atsakė.
- Kas jis?
- Manai aš pasakysiu? - nusijuokė.
Girdėjau kaip jis išėjo.
- Dieve, Zayn, kaip man tavęs reikia... - sušnabždėjau sau.
- Tu pažįsti Malik? - tai buvo merginos balsas.
Tai privertė mane krūptelėti. Aš maniau, kad esu čia viena.
Linktelėjau ir po minutėlės raištis dingo nuo mano akių. Atsimerkiau priešais save išvysdama kažkokią blondinę su mėlynomis akimis.
- Aš Rita Caull, bet labiau žinoma kaip tiesiog Ri. - tarė ji.
- Diana Clay, bet mane vadina Dia. - pasakiau.
- Iš kur tu pažįsti Zayn? - paklausė.
Aš apsidairiau ir bandžiau suvokti kur esu.
- Nesijaudink, mūsų tikrai niekas negirdi ir nestebi. - pasakė Rita. - Tai?
- Na, mes kaip ir... - nutilau.
Aš juk nežinau kas mes. Mes net ne pora.
- Gerai, supratau, judu mylėjotės, ar ne? - tiesiai šviesiai paklausė.
Aš tik linktelėjau.
- Ir Malik atrodo užkibo, kitaip tu čia nebūtum. - tarė.
- Kaip suprasti?
- Mieloji, tu jam patinki, net daugiau nei patinki. - nusijuokė.
- Gerai, tiek to, bet iš kur tu jį pažįsti?
- Aš jam dirbu. - atsakė.
- Dirbi? Ta prasme? - nesupratau.
Mergina nusijuokė.
- Aš esu jo gaujoje. Na, žinai, mafija, narkotikai, kontrabanda, ginklai, lenktynės ir taip toliau. - vardino dalykus.
Dieve šventas, kas tai? Į ką Zayn įsivėlęs? Žinau apie lenktynes, bet apie narkotikus ar mafiją, aš nieko nežinojau.
- Klausyk, jei Zayn tau to dar nepasakojo, vadinasi jis dar nesusigaudė savo jausmuose. - pasakė Ri.
Tikriausiai pastebėjo kokia aš šokiruota.
- Ar tu man padėsi? Juk tu Zayn pusėje, taip? - greitai pasakiau.
Ji pažiūrėjo į mane.
- Nieko negaliu pažadėti, bet kaip nors įspėsiu Zayn apie tave. - mirktelėjo.
- Ačiū. Tačiau aš vis dar nesuprantu, kam aš reikalinga? - paklausiau.
- Mieloji, nejau neturi priešų? - nusijuokė.
Rimtai į ją pažiūrėjau.
- Na, tokiu atveju, Zayn priešams tu lengvas grobis. Jis žino, kad Z tavęs ieškos. - tarė.
- Kas tas jis?
- Max. Max Meison. - atsakė.
Sustingau. Juk jis manęs net nepažįsta. Tuo labiau aš nesu su Zayn. Aš tikrai neturėčiau čia būti.
- Tik nesuprantu vieno, kaip Max tave rado ar juolabiau atpažino jei nėra matęs? - prasitarė.
- Mes susidūrėme lenktynėse. Aš buvau ligoninėje ir dabar turėčiau ten būti. - tariau.
- Palauk, nori pasakyti, kad Malik pasiėmė tave į savo partneres? Tuomet jis tikras mulkis. Tačiau Meison dar didesnis idiotas jei pagrobė tave net iš ligoninės.
- Ar ilgai jis mane čia laikys? - paklausiau.
- Nežinau, pasistenk neišsiduoti ir likti gyva, o aš jau turiu eiti. - užrišo man akis.
- Palauk, ką turi omenyje sakydama likti gyvai? - sutrikau.
- Tiesiog nepasitikėk vaikinais, Dia. - greitai pasakė ir išėjo pro duris.
Kol mano akys galėjo viską matyti, aš ištyrinėjau aplinką ir supratau, kad esu kažkokioje salėje. Ji neatrodė didelė, bet tuo pačiu nebuvo ir maža.
Tikiuosi Zayn mane ras, o Rita jam padės. Net nenoriu pagalvoti ką Max gali man padaryti...
Suklusau, kai išgirdau atsidarant duris. Tačiau kaip Ri liepė, taip ir neišsidaviau. Aš tylėjau kol išgirdau žingsnius artėjant prie manęs.
- Kas čia? - aš pajudinau savo galvą.
Jaučiau tik karštą alsavimą prie savęs. Šiurpas nubėgo mano kūnu. Baimė taip pat sugrįžo.
- Prašau, nieko man nedaryk. - kiek atsitraukiau.
Tvirta ranka sugriebė mano riešą. Aš išsigandau ir ėmiau priešintis. Tačiau tai buvo veltui... Pajutau stiprų smūgį į veidą ir tai privertė mane suinkšti. Mano skruostas tiesiog degė. Raištis ant mano akių sudrėko nuo staiga pasipylusių mano ašarų.
Pajutau kaip vėl suimamas mano riešas ir ranka ištiesiama. Jaučiau kažką šalto ties savo venomis, o tuomet pajutau skausmą, kuris priminė adatą. Pasimuisčiau, bet tai nepadėjo.
- Kas tai? Ką tu man darai? - aš paklausiau stengdamasi suvaldyti ašaras, kurios byrėjo dėl dilgčiojančio skruosto.
Tyla. Niekas su manimi nekalbėjo. Aš bijojau to, kas gali nutikti jei Zayn nespės manęs surasti...
Šaltas daiktas dingo iš mano venos ir aš kiek atsipalaidavau. Keista, bet atrodė taip, tarsi būčiau apdujusi... Palaukit, ką?! Negali būti! Jis negalėjo suleisti man to šlamšto!
Pajutau dideles rankas glostančias mano nuogą šlaunį. Šiurpas nubėgo mano kūnu.
Aš dėvėjau tik ligoninės chalatą, kurio aš taip nekenčiau, tačiau dabar mielai jį pasilikčiau.
Ranka slinko mano nuoga šlaunimi viršun. Aš pasimuisčiau. Tuomet susilaukiau staigaus mano kūno pritraukimo prie kažkokio kito kūno. Dabar aš buvau visiška bejėgė.
Jaučiau karštą kvėpavimą ant savęs kai jo lūpos palietė mano kaklo įlinkį. Sudrebėjau. Nenorėjau to jausti.
Jo ranka vikriai užlindo už chalato ir grubiai spustelėjo vidinę mano šlaunies pusę. Aš cyptelėjau. Nebuvau tam pasiruošusi.
Patalpoje vyravo tyla ir aš galėjau jausti tą kvėpavimą prie savo lūpų. Ne. Nenoriu, kad jis mane bučiuotų.
- Bose... O, atsiprašau. - prie durų pasigirdo Ritos balsas.
Bose? Vadinasi mane liečia Meison. Tai šlykštu. Girdėjau jo nepasitenkinimo kupiną niurzgėjimą, kai jis pasitraukė nuo manęs ir kartu su Rita išėjo iš salės. Mintyse dėkojau Ritai už tai, kad laiku pasirodė. Jaučiausi bent šiek tiek geriau...
