Paslaptingi žaidimai // N.H.

5 skyrius

Priėjau prie kambario durų, kiek galėdama tyliau nuleidau rankeną ir šiek tiek pravėriau duris. Iš čia matėsi pirmas aukštas ir baltos lauko durys.

Ten ant slenksčio stovėjo ne kas kitas kaip
Zaynas Malikas ir Gigi Hadid. Ką jie čia veikia? Maniau Niall ir Zayn seniai nebe draugai..

Nes jau ketvirti metai kaip Zayn nebelanko mūsų mokyklos.

Be to, Gigi naujoji Zayn mergina.

Girdėjau, kad Zayn išleido savo naują singlą, kuriame fiksuojamas karštas judviejų bučinukas.

Chi-chi.

Mačiau kaip Zayn buvo apkabinęs Gigi per liemenį ir kalbėjosi su priešias stovinčiu Niall.

Stengiausi išgirsti ko jiems čia prireikė, tad iškišau vieną koją, antrą koją ir pritipenau arčiau laiptų.

Šiek tiek pritūpiau ir besislėpdama už šalia esančios sienos iškišau vieną akį.

- Na tai gerai, tada taip ir sutariam.

- Tai jo, jo, jo. Aš užrakinsiu ją antram aukšte, o rytoj viską sutvarkysim kaip reikia,- linksėjo Niall.

- Tik per daug neprisileisk, žinai,- pasilenkė ir primerkė akis Zayn.

Niall stipriai sučiaupė lūpas, susigūžė ir sukišo rankas į užpakalines kišenes. Tas gražuolis drovisi!

- Nagi, vyriškai pažadėk.

Kai kas įsiterpė į judviejų pokalbį:

- Mažuti, liaukis. Jis pats sprendžia ką jam myleti,- Gigi patapšnojo savo ranka Zayn krūtinę.

Ji siaubingai graži, bet atrodo valdinga.

- Zuiki, tai vyriški reikalai, nesikišk,- atsikirto Zayn, o Gigi pavartė akis. – Tai mes jau eisim. Prisimink ką sakiau.

- Davai.

- Viso, drauguži.

Zayn ir Niall vyriškai apsikabino, o Niall ir Gigi atsibučiavo skruostus į skruostus.

- Tai jie visi trys - bendrininkai?! Tai, kas dabar? - tyliai sušnibždėjau.

Tiksliau bandžiau tyliai sušnibždėti. Bet nesėkmingai.

Staiga Niall išgirdęs atsisuko į mane, klūpinčią palei turėklus ir šniukštinėjančią ir suriko:

- Ei!

Jis pašėlusiai ėmė bėgti laiptais link manęs, o aš pašokau ir staigiai užsidariau miegamajam. Išsigandusi griuvau ant lovos ir traukiausi atokiau, bet Niall čia pat įbėgo kambarin ir šoko ant manęs:

- Tu mus stebėjai?

Jis užgulęs mane stipriai sugniaužė mano abiejų ranku riešus ir laikė taip, kad negalėjau pajudinti.

- Ne! Aš tik... Aš! Liaukis!

Sukauptas seiles spjoviau jam tiesiai į veidą.

O jis sureagavo ir trenkė man per dešinį skruostą.

- Daugiau nedrįsk taip elgtis,- į marškinėlius nusivalė seiles nuo savo veido.

- Ką tu man darysi? KĄ? KĄ MAN DARYSI?!!

- Nieko. Tiesiog priversiu tave suprast kokia iš tiesų yra žiauri ta meilė, naivuolyte. Nevertėjo tau taip manęs pamilti. Kvailelė. Žinok visos, kurios taip pasitiki mano tobulumu, pakliūna man į rankas.

Jis mane paleido ir atsistojo. Aš susiraukiau ir su rausvu skruostu atsisėdau. Rankomis pradėjau trinti skaudančius riešus.

- Meilė? Kvailumas? Tobulumas? Pakliūti į rankas? - ko ne verkadama ir lyg stipriai atgailaudama paklausiau.

- O taip,- pasitaisydamas šukuoseną perbraukė per sukeltus ir laku supurkštus nuostabius blondiniškus plaukus.

Imu suprasti tik tai, kad: kad ir ką jis su manimi darytų, aš jį mylėsiu iki skausmo.

Kvaila, ar ne? Dar ir kaip.

Na, bet jei bent dieną pabūtumėte mano kailyje, nebeatsikalbinėtumėte.

- Aaam... Tai... Gal nori ką nors paveikti?

- Niall, tu tikriausiai ne rimtai?

- O ką? Jei ne, tai ne.

- Pirmiausia kaltini mane vien dėl to, kad mačiau tave kalbantį su Zayn, po to užsipuoli, suspaudi rankas ir dar ne gana to švastaisi antausiais? Tau ne gėda? O ir be to, aš tik gyniausi, tad nepradėk savo pasakų, kad aš taip pat padariau ką nors blogo... Apgailėtina.

- Nu gerai. Nenori ir vsio. Rytoj pasikalbėsim,- skėsčiojo rankom. – Dar siūlau matai aš čia jai kažką.

Jis vėl paliko kambarį. Bet manęs neužrakino, nors aiškiai girdejau jo pažadą Zaynui. Gal Niall iš tiesų kažkur giliai giliai širdies gelmėse aš jam svarbi? Nah.

- Oh... Myliu tave... - jam negirdint pasakiau.

Nuleidau akis ir iki šiol trindama riešus atsiguliau ant lovos. Pasitaisiau minkštą pagalvę ir ant jos padėjau galvą.

Visą amžinybė gulėjau žiūrėdama į lubas, mąstydama, galvodama, svajodama ir netikėtai mano akys užsimerkė.

Buvau beprotiškai pavargusi ir išalkusi. Be to, norėjau į tualetą. Tačiau viską palikau rytojui ir prie įjungtos šviesos užmigau.

Nepatikėsit ką sapnavau.

Ir tikrai ne Niall. Tikrai ne tai, kad bučiuojamės terasoj priešais ošiančią jūrą, o šalia žaidžia mūsų 5 mažyliai.

Tikrai ne.

Sapnuose regėjau Elizabeth, Charlie ir Rebeccą. Kaip mes visos keturius skrendam į svajonių miestą - Paryžių ir atskridusios ragaujam skaniausią prancūzišką "Cremee Brulee" desertą...

Jau sapnuodama laukiau išauštančio ryto. Kas gi bus toliau? Nu, kas gi, Niall?