Paslaptingi žaidimai // N.H.

7 skyrius

Bet taip ir nepabudau. Visgi nesapnuoju.
»~«

19:39

Mano miegą nutraukė durų rakinimas. Greit pabudau, bet susiriečiau ir nejudėjau.

Mane stipriai kankino nuovargis, buvau išsekusi, taigi, kol Niall kažkur bastėsi, aš numigau ir dabar jaučiuosi žvali.

Bet šiek tiek išsigandus.

Sustingusi tik keletą kartų mirktelėjau ir įtemptai klausiausi.

Visi rėkavo. Manau žmonių buvo nemažai..

Jie stovėjo ir lingavo šalia sofos, bet manęs nematė. Sofos atrama buvo aukšta, tad ji mane puikiai užstojo.

- Baliavosim, chebra! - šūkavo girdėtas vaikino balsas. Beprotis Liam.

O visi kiti iš paskos:

- Iki rytoo!!

"Ūūū!!" pritarė visi choru.

Manau šie apsvaigę žmonės buvo girti... Ah. Netgi per daug girti. Pasibjaurėtina! Kaip Niall drįsta palikti mane iki vakaro ir dar ne gana to atsitempti čia kažkokių bomžų.

Staiga Niall persisvėrė per sofą, o į jo lūpas įsisiurbė kažkokia rudaplaukė.

Tai buvo Eleanora.

Taigi, jei išsiskiri su vienu vaikinu, tai reiškia, kad metas kibti prie jo draugo?

Kvaiša.

Niall pasirėmusios rankos beveik siekė mano drebančias kojas, bet jo ir El ilgas bučinys buvo toks ilgas ir karštas, kad Niall nė pajudėti nedrįso.

Aš akies krašteliu stebėjau kaip jis tuo mėgavosi.

O kiti, kaip mačiau Louis, Liam, Harry, Briana ir Perrie šoko aplink vienas kitą, knaisiojosi šaldytuve ieškodami alaus, bučiavosi bet kuris su bet kuriuo, o aš viena gulėjau ir negalėjau patikėti tuo, kas vyksta.

Staiga manęs pasigedo Briana:

- O kur ta kekšė? Na.. žinot. Joanna ar kas ten tokia.

Bri niekas neišgirdo, tad ji paputė lūpas ir priėjusi prie besiglamonėjančių Niall su Eleanora patapšnojo Niallui per petį ir dar kart pasiteiravo.

Aš nusprendžiau pasirodyti. Man jau atsibodo visa ši velniava.

Kai atsitiesiau piktai prabilau:

- Labas vakaras.

Eleanora užbaigusi bučinį lėtai nudelbė mane akimis, Briana šiek tiek liko šokiruota, o Perrie apsidžiaugė:

- Ah, štai kur tu mergyt.

- Taip, štai kur aš,- griozdiškai išsinešdinau ir užlipusi laiptais atsidūriau kambaryje.

Buvau sumišusi. Man nepatiko šie marazmai.

Vos sugrįžau į tylą, ją užgožė Harry.

Jis skubiai įlėkė kambarin ir lėtai uždarė duris.

Sekundėlę pastovėjęs parodė į mane pirštu:

- Tu...?

- Koks tau skirtumas kas aš? - atistojau nuo minkštos lovos.

- Ah taip, tiesa! Ta pati, kuri įsimylėjus Niall nuo vidurinės mokyklos pradžios laikų? - aplaižė aptinę lūpą. - Tik nebūk tokia pikta. Niekas tau nieko nedaro.

- Eik iš čia,- ramiai paprašiau.

Jis priėjo prie manęs, sunėrė savo pirštus į manuosiuos ir pasilenkė prie veido:

- Aš busiu tavo geriausias draugas ir ištrauksiu tave iš čia.

- Ką? Tikrai?! - apsidžiaugiau.

- Ša, tyliai. Niekas neturi mūsų išgirsti.

- Oi, atleisk,- nusukau galvą.

Žinau, vos jo žaliai mėlynos akys pažvelgė į mane, aš iš kart juo patikėjau. Tiesiog, neturiu kitos išeities.

Jis mane stipriai apkabino.

Aš neatsakiau į šiltą apkabinimą, bet man patiko. Aišku, aš VIS DAR myliu Niall, bet draugiškas apsikabinimas žiaurios lemties aukai - ne pro šal.

- Ačiū tau,- mielai padėkodama sučiaupiau lūpas.

Jis mane linksmai pakėlė ant rankų. Aš ėmiau šūkauti ir džiaugsmingai juoktis.

- E-eei! Ką darai, Harry?! - kikenau.

Jis mane nešė ant stiprių rankų į pirmą aukštą. Na, niekas nekreipė dėmesio, nes visi laižėsi ir gėrė alkoholinį mohito, o mess... Mes puikiai leidom laiką.

Harry ėmė lėtai bėgti ir kai pamačiau, kad artėjam prie baseino, pradėjau pašėlusiai garsiai cypti.

Ir štai, aš būdama ant jo rankų ir jis įšokome su drabužiais į apšviestą žydrą baseiną.

Kai išnirome, aš tikrai jaučiausi laiminga. Nenoriu gerti, tūsinti ir mylėtis su pirmu pasitaikiusiu.

Verčiau džiaugsiuosi maloniu gyvenimu, juoksiuosi su šauniais žmonėmis, pramogausiu ir dalinsiuosi draugiškais apsikabinimais.

- Kodėl tai padarei? Dabar aš kiauriai permirkusi, o kitų rubų neturiu! - šypsojausi plačia šypsena. Nebuvaus supykusi, nes mėgavausi Harry dėmesiu.

- Juk linksma! - nusijuokė pradėjo šiek tiek taškytis.

Aš pradėjau dar stipriau ir daugiau.

- Galbūt šiandien miegam palapinėje po žvaigždėtu dangumi?

Sustojau, akis pasukinėjau į šonus ir atsakiau:

- Mes? TIK dviese? Kartu? Na... Aš ne.. Ne, nežinau,- nuleidau galvą.

Tiesiog džiaugiausi vėsiu šiltesnio rudens, nei vasaros vidurio vandeniu ir atrodo visą amžinybę spoksojau į jo sušlapusius ilgus garbanotus plaaukus.

Čia gal atrodo, kad prasideda Harry fanfiction, bet (kad ir kaaaip jį dievinčiaaauuu) patariu neapsigaut ir nesusimaišyt, nes Niall bus tikrai daugiau, nei Harry. Juk jis šios istorijos valdovas :DD. Chi-chi.

:*****

MYLIU