Paslaptingi žaidimai // N.H.

6 skyrius

Pabudau nuo galvos skausmo. Užsiėmus už kaktos atsisėdau lovoje.

- BL**! - sušukau.

Ai nu, nuo kada aš keikiuos?

Susiraukusi atsisukau kairėn ir ant spintelės pamačiau padėtą stiklinę vandens ir šalia tabletę.

Nu aš tikrai nežinojau kas čia per nesąmonė, bet tuč tuojau įsidėjau tą mėšlą burnon ir užsigėriau šaltu vandeniu.

Kai nurijau, kėliausi iš lovos.

Pajaučiau, kad esu visiškai nuoga ir stoviu ant išmėtytų savo pačios rūbų, tad paklodę pasiėmiau su savimi.

Praeidama pro veidrodį žvilgterėjau į jį ir pamačiau, kad mano plaukai buvo neiššukuojamai suvelti, o ant kaklo išryškėjęs nasosas.

- Velnias. Niall! - vilkdama apsunkusias kojas pakviečiau jį.

Neišgirdau jokio atsako, tad prisidengusi kūną sunkiai nusileidau laiptais žemyn.

Ten virtuvėje ant stalo susidėjęs kojas vien su trumpikėmis ir kojinėmis sėdėjo Niall, o keptuvėje kepė vienas didelis blynas.

- O, kas atsibudo!

- Tylėk tu.

Jis nusviedė žurnalą ant stalo, o pats atsistojo ir priėjęs prie manęs bandė nuleist paklodę, kurią buvau stipriai prie savęs suspaudus.

- Nagi, pasirodyk, mažule.

- Nelįsk, tu purvinas šunie,- daviau jam per nagus.

Jis nusikvatojo, uždėjo ranką man ant klubo ir netrukus ėmė uostyt aplink save.

- O taip, Niall. Sudegę blynai,- juokiausi.

- Eina na... - išsigandęs pašoko, o pribėgęs prie keptuvės išjungė viryklę ir pradėjo stipriai pūst, kad atvėstų.

- Ne koks iš tavęs kulinaras...- ir vėl susiėmiau už pilvo. – Ooi, juokini tu mane... Aih, velniop tuos pusryčius.

Išėjau į tualetą, nes supratau, kad nuo vakar dienos jame nesilankiau.

Užsirakinau antro aukšto vonioje, nusimečiau baltą paklodę ir kai atlikau gamtinius reikalus palindau po karštu dušu.

Stovėdava po karšta dušo srove pomažu prisiminiau kelintadienis šiandien. Ir tai yra sušiktai žiauru, nes man reikia į mokyklą!

Išjungiau dušą, apsivaliau pirmu pasitaikiusiu rankšluosčiu, kuris man buvo įtartinas, padėjau jį ant kėdės prie kriauklės ir išbėgau neprisidengusi iš vonios.

- Niall, šūdžiau tu! Mums į mokyklą!

Jis atėjo pasižiūrėti ir nužvelgdamas mane susiraukė ir kasydamasis galvą stipriai sukando apatinę lūpą.

- Jei sutiksi paliest tas tavo gražias kūno vietas, manau galėsim eit...

- Oi blet!- pasižiūrėjau į save ir prisiminusi rankomis prisidengiau viršutinę ir apatinę kūno dalis.

- Karšta paukštytė..- žiūrėdamas į mane stovinčią antram aukšte pakėlė vieną antakį ir lūpų kamputį.

- Eik tu šikt!

Sugrįžau į vonios kambarį ir supratau, kad nuo šiol man nusispjaut ant mokyklos. Kaip bus, taip bus.

Sustojau priešais veidrodį ir ilgai žiūrėjau į save.

Tada pakračiau galvą ir atsidariau spintelę. Joje buvo vienas šepetėlis. Supratau, kad jis Niall ir panaudotas, tad nenorėjau juo valytis.

Šalia puodelio su šepetėliu gulėjo beveik besibaigsianti dantų pasta. Šiek tiek užsitepiau jos ant piršto ir juo pradėjau brūžint dantis. Žinau, kad tai ne kokia nauda, bet vis geriau, nei nieko...

Išsiskalavau burną vandeniu.

Šį kart tik į rankas pasiėmiau paklodę, o nuo šalto gyvatuko nugriebtą rudą sausą rankšluoštį su laiveliais kas buvo žiauriai WTF, apsivyniojau apie save ir tiesiu taikymu nudūmiau į kambarį, kuriame buvo prie lovos išmėtyti mano rūbai.

Numečiau nuo savęs rankšluostį ir pauosčiusi ne itin kvapnius rūbus, kurie vos dvelkė vakarykščiais Arianos Grande kvepalais, greitai juos apsirengiau.

- Nu gerai. Tiks..

Perbraukiau per savo nemaloniai šykščius plaukus:

- Duuh. Man tikrai reikia šukų.

Kambary buvo spintelė su keturiais stalčiais ir spinta su 7 lentynom.

Atidarinėjau visus stalčius.

- Nagi, kur jos?

Bet spintelės stalčiuose jų nebuvo. Tada priėjau prie spintos ir pasistiebusi apžiūrinėjau kiekvieną kamputį.

- Kur po galais tos šukos?!

Bet deja.

Aš nelabai norėjau vėl eiti pas Niall. Jis mane užkniso. Nenoriu su juo nei kalbėtis, nei jo matyti.

Dar lašas kantrybės ir taurė bus perpildyta. Pats metas iš čia nešdintis, kol per jį nepavirtau į suknistą pasileidėlę.

- Aukey, Joanna. Tas durnius neprivers tavęs nieko daryti. Tau te reikia nulipti apačion, paklausti ir dingti,- pasakiai sau.

Įkvėpiau, iškvėpiau ir pradariau mediena kvepiančias duris.

Kai atsidūriau pirmame aukšte, Niall čia nebuvo.

- Niall??!!

Vis dar nieko.

- Alioo!! Kur tu?!!

Vėl gi tyla, kuri mane trikdė. Sugalvojau gudrybę. Nė neabėjoju, kad suveiks:

- Niaaaallll!! Aš čia pagalvojau... Aš tau leisiu mane paliesti!! Eime, pasismaginsim!!

Nepatikėsit, bet vis dar jokio atsakymo. Matyt jo namuose nėra.

- Yes!

Sušukau ir pribėgau prie lauko durų.

Pasukau rankeną. Bet durys neatsidarė. Tada stipriau suspaudžiau rankeną ir vis greičiau ėmiau ją klibinti, bet ne, nieko. Jokio ženklo.

Patikrinau ar yra užraktas, bet jo nebuvo. Duryse buvo TIK spyna, vadinasi jas atrakinti buvo galima TIK raktu.

- Velnias!

Apibėgau visus namų langus, bet šokti nedrįsau, nes pirmame aukšte visur buvo asfaltas, o iš antro aukšto kad ir ant žolės, šokti tikrai nesiruošiu.

- Na štai tau ir po bėgimo, Joanna.

Pasipiktinusi trankiau stalą.

- Na ir kodėl gyvenimas toks žiaurus??!!

Atsisėdau ant sofos ir užsimetusi koją ant kojos sėdėjau. Žiūrėjau į vieną tašką. Buvau įniršusi, visa kiauriai perkaitusi. Laukiau kol pagaliau ateis ta minutė kai Niall rakins namo duris, aš jį nudursiu buku peiliu, o pati nešdinsiuosi iš šio siaubingo košmaro.

O gal pabusiu ir suprasiu, kad visa šita virtinė buvo tik nelemtas sapnas?