Paslaptingi žaidimai // N.H.

8 skyrius

Mes pagaliau abu šlapi išsiropštėme iš baseino ir prisėdome ant gultų.

Tuo met Harry atsistojo, priėjo prie manęs ir staigiai ėmė mane kutenti.

- Harry! - juokiausi.

Aš skubiai jo kutenama atsistojau ir negalėdama sulaikyti juoko pradėjau bėgti. Jis mane vijosi norėdamas negyvai užkutenti.

Ir jam pavyko mane pagauti, paguldyti ant žolės ir vėl ant manęs atsisėdus juokinti.

- Harry, liaukis! - šypsojaus rodydama dantis.

- Na gerai,- sukikeno. – Ha-hah.

Tada jis nulipo nuo manęs, atsigulė šalia, už galvos pakišo rankas, sukryžiavo kojas ir stebėjo tviskančiomis žvaigždėmis nusėtą dangų.

- Gražu šią nakt.

- Taaip...- ilgesingai pritariau jo nuoširdžiam balsui ir taip pat pakėliau akis.

Aš uždėjau rankas sau ant pilvo ir sulenkiau kojas. Prisitraukiau arčiau jo, kad lengvas vėjelis nešaldytų manęs sušlapusios lyg žuvis.

Grožėjimasis truko ne ilgai, gal 2 minutes, kai nenorom į pievą atšlepsėjo...

...kas daugiau, jei ne tas pats pasigėręs ir ištinęs Niall.

- Ką jūs čia? Stokitės nuo mano dirbtinės pievos, jos negadinę.

Ir užsigėrė alumi iš skardinės.

Harry susiraukė ir atsisėdo.

- Geriau nenurodinėk, kai apskritai nesigaudai aplinkoj. Kol tu ten šėlsti, aš su tavo panele nuostabiai leidžiu laiką. Prasiblaivyt eik.

Va tada Niall ir užvirė kraujas. Jis sviedė rankoj laikytą skardinę kažkur toli ir dideliais žingsniais priartėjo prie Harry. Tada jį paėmė už apykaklės, pakėlė ir rėžė:

- Dar tu prie jos palysi, galėsi visą savo likusį gyvenimą vilktis keturiom.

Tuo met Niall trenkė Harry ir aš pašokau nuo žolės.

- Nustok pagaliau ir paleisk jį!!

- Nesikišk, mano meile. Vis tiek jo neapginsi.

Tada Harry suimtas Niall atsigavo ir atkirto:

- Tai tu nesikišk! - trenkė kumsčiu per veidą Niallui taip, kad jį parklupdė ant žemės. – Asilas.

- Viskas, pakaks!,- piktai pažiūrėjau Harry į akis ir prisiglaudžiau prie jo pridėdama savo delną jam ant krūtinės.

- Ne, Joanna. Metas pamokyti šį vaikėzą kaip reikia iš tiesų elgtis su moterim.

- Bet jis juk girtas, turėtum suprasti ir bent šį, vienintelį kartą atleisti jam. Prašau tavęs, nedaryk nieko,- apgailėstavau.

- Na gerai. Dėl tavęs.

- Ačiū labai,- perbraukiau ranka jam per krūtinę ir pilvą.

Tada priklaupiau prie Niall, kuris iš stipraus skausmo nuo smūgio vartaliojosi priešais mus ant žolės susiėmęs už kairės veido pusės.

- Niall?

- Nelįsk, ištvirkėle.

- Ką? - susinervinau.

Bet Harry nenurimo:

- Eime, Anna. Nes tai beviltiška...

- Palauk,- pažiūrėjau į Harry.

Jis pavartė akis, atsiduso, susikišo rankas į kišenes ir dairėsi aplink. Tada aš vėl atsisukau į dejuojantį Niall.

- Kodėl taip sakai? Aš noriu tau padėti. Nes myliu tave...

- Geriau eik su Harry, nepletikinus. Jis tavęs trokšta ir tai akivaizdu,- išlemeno per skausmo ašaras.

- Šneki visiškas nesąmones, Niall. Na... bet gerai. Kaip nori. Prisišnekėjai,- man skruostu nuriedėjo nepastebima maža, bet sūri liūdesio ašara.

Harry ištiesė man savo ranką, aš už jos pasilaikiau ir atsistojau.

Niall taip pat jau stojosi ant kojų, bet mes nuėjome namo durų link.

Kai su Harry sustojome prie supynių, kurios buvo gale namo, prisėdome ant jų. Puikiai girdėjome muziką sklindančia iš namo vidaus, kadangi kai kurie langai buvo šiek tiek praverti.

Kol pradėjome lengvai sūpuotis, Harry prakalbo:

- Niall šitaip elgiasi, o tu jį vis dar myli?

- Nenoriu apie tai šnekėti..- lėtai papurčiau galvą.

- Bet juk tu...

- Dėl Dievo meilės, Harry. Jau pasakiau, kad nenoriu pradėti šia tema. Ypač šiandien, po to kas nutiko. Ir be to, aš pavargusi. Metas į lovą. Rytoj nusimato sunki darbo diena, kai turėsiu tvarkyti sujauktus namus po durno "vakarėlio".

- Gal tave palydėti? - švelniai pridėjo ranką ant juosmens.

- Būtų malonu. Tik Niall..

- Jis pats pareis.

- Oi, labai tikiuosi.

Pakilome nuo supynių ir nužingsniavome namo vidun.

Kai įėjom, čia tikrai buvo siautulys su gėrimais ir muzika. Nelabai norėjau, kad kas nors mus pamatytų tik dviese su Harry keliaujančius miegamajo link. Juk po to visiems kiltų įtarimų ir pasklistų kvailos kalbos.

Greit pro visus prabėgome. Ir ačiū Dievui nepastebėti, nes visi buvo užsiėmę savo reikalais. Kas sumuštinių mėtymu, kas glamonėjimusi. Kaip visada.

Atsidūrėme miegamajame, kur buvo sukuista lova ir išmėtyti daiktai iš stalčių.

Priliečiau prie durų esantį šviesos jutiklį ir perbraukdama į viršų mačiau kaip įsižiebia šviesa.

- Atleisk dėl betvarkės,- tyliai nusijuokiau.

- Ne, viskas gerai,- nusišypsojo.

- Tai... Labanakt. Jei užmigsiu. Ir jei nereikės gert migdomųjų vien dėl to triukšmo, kuris akivaizdu nenurims iki ryto.

- Pasirūpinsiu, kad triukšmas tau netrugdytų. Labanakt, Joanna.

- Iki,- pamojau ranka.

Harry išėjo iš kambario ir uždarė duris. Stengiausi nurimti.

Prisėdau kambario kampe ant kėdės esančios prie stiklinio stalo, kuris stovėjo priešais didžiulį langą ir ėmiau rengtis.

Pirmiausia nusimoviau permirkusius sportbačius, numečiau juos prie lovos ir nužvelgiau grindis, kuriuos buvo pripėduotos šlapiais batų padais.

Tada pakėliau rankas nusivilkdama palaidinę.

Nusirengiau šlapias kelnes ir galiausiai kojines. Viską padžioviau ant radiatoriaus.

Užtraukiau lango žaliuzes ir apsivaliau ant lovos nuo ryto gulinčiu tuo pačiu rudu rankšluoščiu.

Mane kankino nemiga, tad pažiūrėjau pro langą, įsijungiau televizorių, kuris buvo pakabintas priešis lovą ant sienos ir atrodo užmigau tik po poros valandų...