Paslaptingi žaidimai // N.H.

9 skyrius

Ir vėl tas sunkus rytas. Nekenčiu ryto.

Visi toki rytai kaip šis žiauriai šlykštūs. Ew, man riekia naujų rūbų. Štai kas man neduoda ramybės.

Kai smirdinti pramerkiau sulipusias akis norėjau tik nusiprausti, pasigerti ir daugiau nieko.

Ačiū Alachui bent galva nesvaigo..

Pasirąžiau ir šiek tiek stebėjausi, kad namuose mirtina tyla.

- Kąą? Nejaugi visi tie nevykėliai dar miega? Nebent jie jau seniai iš čia išsinešdino. Oo, priesiekiu pradėsiu kaip pridera tikėt Dievą, jei taip.

Atsisukau į elektroninį laikrodį padėtą spintelėje kambario kampe ir bandžiau įžiūrėti kiek dabar valandų.

Vaizdas liejosi tad stipriau pamirksėjusi ir gerai įsižiūrėjusi pamačiau, kad rodo 08 ryto.

Nusiklojau kaldrą, išlipau iš lovos ir nutipenau prie durų. Bet kai ėmiau lėtai žingsniuoti link uždarytų durų už manęs kažka subruzdėjo.

Aš sustojau. Sustingau.

- Kur eini?

- Aaa!! - taip, čia aš rėkiu ant viso namo iš išgąsčio.

Tai buvo Niall. O ką jis čia veikia po velnių? Ir dar guli ant žemės? Šalia mano lovos?

Jis nusijuokė.

- Ką tu čia veiki, durniau? - išsišiepiau.

Kai priėjau prie jo gulinčio, jis užkabino mano kojas per kelių sulenkimus ir aš nugriuvau ant jo.

- Miegojau kol tu nepradėjai kalbėt su savim,- šypsojosi.

Aš taip pat šypsojausi (nežinau kodėl. Man tiesiog pasidarė linksma kažkaip) ir šiek tiek trinktelėjau jam per krūtinę.

- Niall, baik,- vos prakalbau per juoką.

Aš buvau atsiklaupus. Jo glėbyje. Ką dar jis sugalvos?

Kai nurimome paklausiau kur kiti. Jis tik pasakė, kad jam neįdomu ir toliau mane erzino, vartė ant žemės.

Ir žinot, jis buvo tik su trumpikėmis. Žvengiu.

- Einam pažiūrėt,- suprunkščiau.

- Nu einam,- ir nužvelgė mane.

- Tik tyliai,- pridėjau pirštą prie lūpų, kuris reiškė „Šš.." ir tipenome pro duris. Kai leidomės žemyn laiptais pamatėm kiek durną vaizdą:

Harry guli ant stalo, jo marškiniai apvemti,
Eleanora įsitaisius ant sofos ir užsisukus,
ant žemės šalia El Louis, ant Louis Briana, kuriai nubėgę juodi dažai,
Liam ant kėdės prie virtuvės stalo be maikės, rankoj tusčias trauktinės butelys, o
Perrie apsivijusi jį kojomis su suveltais plaukais ir numautu sijonu.
Prie sofos puodas, jame alkoholis su arbūzais...
Spintelės išvartytos, o grindys slidžios, prispjaudytos.
Sienos kiek purvinos, apmėtytos maistu,
viskas dvokia cigaretėmis, kadangi jų surūkytų mėtėsi po visą pirmą aukštą.
Taip pat į STIKLINĘ pripilta pieno ir dribsnių,
kai kurių plaukai ištepteplioti, o juose po krūvelę makaronų.

- Tai bjauru, Niall,- nustačiau pasišlykštėjusios veidą.

- Fak. Žinau. Bet aš nevalysiu.

- Ir aš žinok..- pasižiūrėjau į jį. - Čyzs, Eleonora tokia liesa. Ką, ji gal paskelbė bado streiką?

Niall gūžtelėjo ir mes grįžome į miegamąjį. Patys tie neišauklėti vaikėzai atsikels. O mes padūksim. Kaip matau.

- Ateik čia,- Niall pagriebė mane už liemens ir  staigiai pritraukė prie savęs.

Aš pažiūrėjau jam į akis ir įsisiurbiau į lūpas. Pagaliau tiesą sakant.

ELEANORA P.O.V.

Lėtai atsimerkiau pabudusi iš miego, kuris truko vos 2 valandas, nes suvibravo mano vandenyje mirksiantis telefonas.

Lėtai jį ištraukiau iš to puodelio ir pasižiūrėjau kas atsiuntė žinutę.

Numeris buvo nežinomas, bet jame parašyta "VALGYK!".

Ah, miela...

Aš žinojau, kad jei per mėnesį nepriaugsiu bent pusės kilogramo, manęs iš ligoninės neišrašys gal pusmetį.

Turiu dėl to planą. Tai šiek tiek kvaila, but lovely.

Tik kas tas mielas anonimas? : ) So cute. : 3

Aną kart iš gydytojos važiuodama autobusu pajaučiau, kad ant kažko atsirėmiau. Tada pačiupinėjusi savo mugarą pajaučiau prie jos prilipintą lapelį. Nuklijavau, pasižiūrėjau ir pamačiau tokį patį užrašą: "VALGYK!". Suklususi apsidairiau aplink ir apžvelgiau kaip žmonės ragauja mėsainius, sausainius, bulvytes ir traškučius, o lapelį užklijavau ant autobuso lango...
Šaunu, tiesa? : ) Bet gan keista...

Žinau aš negailestinga, kad vis rečiau keliu dalis, bet pažadu pasistengt. ;}*