Catch and Hold Me (Z.M.)

15 dalis

Turiu pripažinti su vaikinais labai smagu. Jie tikrai šaunūs. Maniau, kad jei jie yra žvaigždės tai jie bus... Na kaip čia pasakius? Hmm... Manau ir patys suprantat kokie. Bet ne. Jie nėra tokie. Jie labai mieli, mėgstantys papokštauti. Jų draugijoje nereikia apsimesti kuo nors kitu. Gali būti tiesiog savimi.
- Amy, gal norėtum pasilikti su mum šiąnakt? - paklausė Zayn nutraukdamas mano mintis.
- Na nežinau. Nenorėčiau jum trukdyti.
- Tu ir netrukdysi. Nagi pasilik. - prašė Zayn.
- Nežinau, Zayn. Ką apie tai mano tavo draugai?
- Ei, vaikinai, ar gali Amy pasilikti šiąnakt pas mus? - paklausė Zayn.
- Žinoma. - tarė jie vienbalsiai.
- Jie neprieštarauja. - nusijuokė. - Tai pasiliksi?
- Na gerai, ką jau padarysi, kad taip gražiai prašai. - nusijuokiau.
Zayn tik šyptelėjo.
- Bet man nuobodu. - pasakiau.
- Ane? Tai tuoj sugalvosiu ką veikti, kad mano princesei nebūtų nuobodu. - nusijuokė.
Zayn atsistojo nuo sofos ir kažkur nuėjo palikdamas mane vieną. Bet ilgai nebuvau viena, nes prie manęs atėjo Harry.
- Tai ką veikiam? - paklausė jis.
- Umm... Nežinau. Aš tai laukiu Zayn, o tu tai nežinau. - pakilnojau pečius.
- Aš atėjau pasikalbėt su tavim. - pasakė jis.
- Apie ką? - truputį nustebau.
- Apie tai kas nutiko parke. Nuo ko jūs bėgot?
- Ar Zayn tau nepasakojo?
- Ne. Jis neturėjo laiko.
- Aišku.
- Tai? Papasakosi?
- Nepyk, Harry, bet gal geriau paklausk Zayn. Man sunku apie tai kalbėti, nes vis dar nesuprantu kas vyksta. - nusukau žvilgsnį į grindis.
- Na gerai, kaip nori.
- Bet kodėl tau tai parūpo? - staiga paklausiau.
- Man tik šiaip įdomu. - atsakė.
- Aišku.
- O kaip judu su Zayn susipažinot? - staiga paklausė.
- Amm... - truputį pasimečiau.
Nesitikėjau, kad kam nors tai bus įdomu.
- Jei nori gali ir neatsakyti. - pridūrė Harry.
- Ne, viskas gerai. Jei jau paklausei tai atsakysiu. - šyptelėjau.
- Tada įdėmiai tavęs klausau. - prisislinko arčiau manęs.
- Gerai. - giliai įkvėpiau ir pradėjau. - Tada buvo tamsu ir lijo. Ir na, mes susitikom ant tilto. - padariau pauzę. - Aš norėjau nušokti nuo tilto. - vėl nuleidau akis į grindis. - Bet Zayn mane nuo to sustabdė. Jis sulaikė mane ir dabar už tai esu jam dėkinga, nes matau jog vis dėl to būčiau padariusi klaidą. Maniau, kad tai buvo vienintelė išeitis, bet Zayn parodė jog viskas nėra taip blogai kaip aš maniau. Tik jo dėka dabar esu laiminga. - nusišypsojau ir baigiau pasakoti.
- O tai buvo labai įdomu. - tarė Harry. - O sakyk, kodėl bandei nusižudyti?
- Aš nebemačiau prasmės gyventi.
- Kodėl? Juk negalėjo būti taip blogai.
- Galėjo. Taip ir buvo. Pirma aš netekau tėčio ir brolio per avariją, o tada ir sesutės. - pajutau skruostais riedant ašaras. - Ją nužudė.
- Na tai tikrai blogai. Užjaučiu.
- Ačiū.
- Bet neverk. Viskas jau praeityje. - apkabino mane Harry.
Aš nieko neatsakiau tik taip pat jį apsikabinau. Į svetainę atėjo Zayn. Jis stovėjo ir žiūrėjo į mane ir Harry nieko nesuprasdamas.
- Gerai, pasakykit kas čia buvo? - pagaliau tarė Zayn.
Harry pasuko galvą į Zayn, pažiūrėjo jam į akis ir tuoj pat mane paleido.
- Ji verkė. - pasakė Harry.
- Tai matau, gi neaklas. - tarsi supykęs tarė Zayn. - Bet kodėl?
- Na ji man papasakojo kas jai nutiko, kad ji bandė žudytis. - atsakė.
Atrodė taip lyg manęs čia nei nebūtų. Jie kalbėjosi tik vienas su kitu.
- Zayn, nejau tu supykai, kad paguodžiau tavo merginą? - staiga paklausė Hazza.
Zayn nieko neatsakė tik toliau žiūrėjo į Harry.
- Tu rimtai? - išpūtė akis. - Juk aš nieko nepadariau. Tik apkabinau ją.
- Harry, aš žinau tavo silpnybę gražioms merginoms. Viskas nuo to ir prasideda. - pagaliau tarė Zayn.
- Dieve, Zayn, ar tu supranti ką kalbi? Tu toks pavydus. - įsiterpiau ir aš.
Tiesiog nebegalėjau ramiai sėdėti ir žiūrėti kaip jie pykstasi.
- Aš pavydus? Amy, tu nepažįsti Harry.
- Aš nepažįstu ir tavęs. - išsprūdo.
Zayn išsižiojo iš nuostabos ir greit susičiaupė. Ir tarsi supykęs lėtai papurtė galvą.
- Zayn, aš netyčia. Aš ne tai norėjau pasakyti. Man išsprūdo. - pradėjau teisintis.
- Nereikia, Amy. Pasilik savo pasiaiškinimus sau. - pasakė ir nuėjo.
Aš sėdėjau be žado. Ką jis pasakė? Jis ką, rimtai? Supyko? Tai nelogiška. Supykti dėl to, kad kitas vaikinas paguodė tavo merginą. Nesamonė.
- Amy, nesijaudink. Jis greit atsileis. - pasakė Harry.
- Nesvarbu. Aš nemaniau, kad jis toks.
- Na taip, kartais jam užeina, bet jis tikrai nenorėjo pasakyti to ką pasakė. Tai tik dėl to, kad jis piktas. - Hazza gynė Zayn.
- Kodėl tu jį gini? Juk jis tave apkaltino nebūtais dalykais. - pasakiau.
- Jis mano draugas, Amy. Ir aš jau pripratau prie to. - pasakė.
- Bet juk taip negalima. Tu tik paguodei mane.
- Žinau. Bet viskas gerai, nesijaudink. - šyptelėjo.
- Žinai, manau bus geriau jei aš nepasiliksiu. - tariau aš.
- Ne, Amy, juk nieko čia neatsitiko.
- Harry, ačiū, kad stengies mane sulaikyti, bet aš nenoriu matyti Zayn nuotaikų kaitos. Tad atsiprašau, bet aš einu namo. - atsistojau nuo sofos ir jau ėjau, bet Harry pačiupo mane už rankos.
- Amy, pasilik. - tarė jis.
- Ne, Harry. Atsiprašau, bet ne.
- Na jei taip, tada bent leisk tave parvežti.
- Nereikia. Nenoriu, kad dar labiau susipyktum su Zayn.
- Blogiau jau nebus. O tavęs vienos neišleisiu. - tarė.
- Na gerai. - sutikau.
Aš jau laukiau Hazzos prie durų. Jis atėjo persirengęs ir apsimovė batus bei užsimetė striukę ant pečių. Jau ruošėmės išeiti kai mus sustabdė Niall.
- Jau išeini? - paklausė jis manęs.
- Taip. - atsakiau.
- Kodėl?
- Man reikia namo.
- Būtinai?
- Aha. - tyliai ištariau.
- Na aišku. Bet dar aplankysi mus? - vėl paklausė.
- Tikriausiai.
Jis tik nusišypsojo.
- Aš ją tik parvešiu ir tuoj grįšiu. Gerai? - tarė Harry Niall'ui.
- Gerai. Tik Harry. - tarė Niall.
- Ką? - paklausė Hazza.
- Užvažiuok į parduotuvę, nes šaldytuvas beveik tuščias.
- Nu nebūtum tu Niall. - nusijuokė Harry. - Gerai, nuvažiuosiu.
- Gerai. Tai iki, Amy. - tarė.
- Iki, Niall. - nusišypsojau.
Abu su Harry išėjom. Įsėdom į jo automobilį ir išvažiavom.