Catch and Hold Me (Z.M.)

25 dalis

Jis greitai apsisuko ir įsisiurbė man į lūpas. Aš buvau apšalus nuo tokio jo veiksmo. Jis uždėjo rankas ant mano liemens ir prisitraukęs mane arčiau tiesiog bučiavo. Vis dar negalėjau patikėti tuo kas vyksta kol pati neatsakiau jam į bučinį.
Po kelių minučių atsitraukėm vienas nuo kito ir giliai kvėpavom, žiūrėjom vienas kitam į akis.
- Aš atsiprašau. - sušnibždėjo Zayn man į lūpas. - Aš buvau toks kvailys, kad tuo patikėjau. Prašau, atleisk man. Aš myliu tave, Amy.
- Zayn..
- Ne, nieko nesakyk. Aš tikrai nenusipelniau tavo atleidimo. Aš taip tave įskaudinau. Niekada sau to neatleisiu.
- Bet, Zayn, paklausyk.. - tariau, o jis vėl mane nutraukė.
- Aš toks kvailys. Toks idiotas. Aš.. - neleidau jam baigti, nes uždėjau savo smilių ant jo lūpų.
- Tiesiog nutilk. - tariau ir pabučiavau jį pati.
Jis žinoma atsakė man tuo pačiu. Ir nežinau kaip, bet mes kritom į lovą. Po šitos atrodo ilgos savaitės vėl pajutau jį šalia savęs, jo prisilietimus, bučinius, širdies dūžius, kvėpavimą.. Ir kaip jūs manot kas įvyko? Na, aš ir vėl buvau Zayn'o.
Dabar gulėjau ant tvirtos Zayn krūtinės, o jis pirštų galiukais braižė nematomus raštus ant mano nugaros.
- Aš myliu tave, Amy. Ir tikrai atsiprašau dėl to kas įvyko. - sukuždėjo Zayn.
- Aš taip pat tave myliu, Zayn. Tu dėl to nekaltas. O jei ir taip, tau seniai atleista. - šyptelėjau.
Jis tyliai sukikeno ir prikando lūpą.
- Emm.. Apie ką galvoji? - paklausiau.
- Ai, šiaip niekus. - pasakė.
- Nu gi pasakyk. - zyziau.
- Na, kad ne gal. - nusijuokė.
- Zayn..
- Nu aš negaliu. Nebus staigmena tada jau.
- Sakai staigmena? - pakėliau antakį.
- Mhm..
- Hm.. - užsigalvojau.
- Gal.. Ai ne. - tarė.
- Kas dabar? - nustebau.
- Ne, nieko. - negalėjo nuslėpti šypsenos.
- Kažko tu man nesakai. - tariau.
- Ko? - paklausė.
- Nu nežinau. Kažko.
Jis pradėjo juoktis.
- Ei, tai visai nejuokinga. - kumštelėjau jį.
- Juokinga, nes tu nieko nežinai. - pasakė.
- Ko nežinau?
- Hm.. - apsimetė galvojančiu.
- Nu, Zayn, pasakyk.
- Amm.. Ne.
- Ne nu, tik tu taip ir gali. - pavarčiau akis.
- O žinai, tu dar gražesnė nei prieš savaitę. - tarė.
- Pirma, nenukreipk temos, ponuli. Antra, baik su manim flirtuoti. Bet vistiek ačiū. - pasakiau ir susijuokiau.
Zayn taip pat pradėjo juoktis.
- Na gal jau reiktų miegoti? - paklausė jis.
- Nu gal.
- O tau nereikia pasakyti kur esi?
- Tai, kad ne, manau. Mama grįš tik ryt, o Alisa.. Ai bala nematė jos. - nusijuokiau.
- Kas ta Alisa? - domėjos.
- Mano pusseserė.
- Aišku. Nu gal susipažinsiu kada.
- Būtinai. Tai labanakt.
- Labanakt. - pabučiavo ir paskui jau užmigom.

*RYTE*

Pabudau nuo skambančio telefono garso.
- Zayn, tau skambina. - tariau vis dar užsimerkus.
- Čia ne mano, o tavo. - tarė prikimusiu balsu.
- Tikrai? - rakom ieškojau to nelemto skambančio daikto.
Ir štai radau.
- Klausau. - tariau prisidėjus jį prie ausies.
- Po velnių, Amy, kur esi?! Tavo mama baigia mane jau pakart! - šaukė Alisa.
- O velnias! - surėkiau ir pašokau ant lovos į sėdimą poziciją. - Aš tuoj būsiu. - numečiau ragelį.
Žvilgtelėjau į laikrodį. Lygiai 11h. Po šimts. Kaip negerai. Greit išlipau iš lovos ir nulėkiau į vonią, nusiprausiau. Tada grįžau atgal į kambarį. Ėmiau rinkti po visą kamabarį išmėtytus drabužius ir juos rengtis.
- Kur tu taip skubi? - pasižiūrėjo į mane Zayn.
- Mama mane nudės, Zayn. - tariau.
- Už ką? - nusijuokė.
- Aš maniau, kad jau būsiu grįžus namo kol mamos dar nebus, o juk aš nesakiau kur esu. Bei nesiruošiu sakyt. Taigi, dabar Alisai kapai nuo mano mamos. - bandžiau nesusijuokt.
- Tai palauk, aš nuvešiu tave. - tarė ir taip pat ėmė rengtis.
- Gerai, bet paskubėk. - tariau.
Po maždaug 20 minučių, nes Zayn apie 10 minučių tvarkės savo plaukus, pagaliau privažiavom mano namą. Išlipau iš Zayn automobilio ir ėjau link namo durų, o Zayn kartu su manim. Tyliai įėjom vidun. Lyg ir ramu. Parodžiau Zayn, kad eitų paskui mane. Taigi laiptais užlipom į mano kambarį. Zayn dar buvo prie sienos šalia durų ir apžiūrinėjo plakatus ant sienos ir tada..
- Amy, kur buvai?! - suriko mama.
- Po velnių. - tyliai pasakiau.
Girdėjau, kad ji jau lipa į viršų pas mane. Zayn pasimetė ir tiesiog prisispaudė prie sienos šalia durų. Gerai, kad per jas jo nesimato. O man reik galvot ką pasakyt mamai. Nagi, Amy, galvok galvok.
- Tai kur buvai?! - mama pasirodė tarpduryje.
- Emm.. Pas draugę. - tariau.
- Meluoji. Sakyk, kur buvai? - jau ramiai paklausė, bet piktai.
- Pas draugę. - laikiausi melo.
- Tada kas ji?
- Amm..
- Amy, netempk gumos, kalbėk, tuoj pat.
- Pas Dani.
Rimtai? Dani? Toks pirmas vardas šovęs man į galvą? Šūdas, aš jos net nepažįstu. Mano akys nežymiai nukrypo į Zayn. Gerai, kad aš jį galiu matyt, o mama ne, bet jei ji žengs žingsnį į kambarį.. Man galas. O Zayn tokiu metu maigo telefoną. Tiesiog puiku. Mama atrodo vis dar laukė mano pasiaiškinimo, bet ką aš galiu dar pasakyti? Ji stovi ir piktai į mane žiūri. Ir būtinai aš turėjau pasilikt ir miegot su Zayn? Po galais. Ką daryt? Staiga pajutau vibruojant telefoną. Visa laimė mama nusisuko link laiptų, o gal jau pagaliau išeis iš mano kambario ir paliks mane ramybėje?
Pasinaudojau proga ir pažiūrėjau į telefoną. Žinutė nuo Zayn?
"Skambink Dani. Čia jos numeris 86*******." - parašė jis.
"Tu gal durnas?! Ką aš jai pasakysiu? Aš jos net nepažįstu." - greit atrašiau jam.
"Pasitikėk manim. Skambink." - atrašė jis.
- Mama, palauk. Matau, kad dar netiki manim. Aš galiu paskambint Dani ir ji tau pasakys, kad buvau su ja. - tariau mamai.
Ji atsisuko į mane. Keistai pasižiūrėjo.
- Skambink. - tarė.
Lėtai sumaigiau Dani numerį ir paspaudžiau skambinti bei įjungiau garsiakalbį. Na ir štai ji atsiliepė. Tai dabar laukim pasekmių.