Catch and Hold Me (Z.M.)

16 dalis

Harry parvežė mane namo. Jau norėjau lipti iš jo automobilio, bet kažkodėl negalėjau. Atrodė taip lyg kažkas mane laikytų čia su juo. Tad nusprendžiau pasikalbėti su juo.
- Ačiū, Harry. - pasakiau aš.
- Už ką? - atsisuko į mane.
- Už viską. Juk tu manęs nei nepažįsti, o jau tiek daug padarei dėl manęs.
- Man nesunku. Juk dabar tu esi mano draugė. - uždėjo savo ranką ant manosios.
Tuo metu mane apėmė keistas jausmas. Ir dar tie žodžiai iš jo lūpų. Kūnu perbėgo koks milijonas šiurpuliukų. Patraukiau savo ranką.
- Ar kas ne taip? - nesuprato mano poelgio Harry.
- Ne, tiesiog... - nežinojau ką jam atsakyti.
- Kas yra, Amy? Juk žinai, kad gali manim pasitikėti. - tarė jis.
- Deja, Harry. Aš to nežinau. - pasakiau jau lipdama iš automobilio, bet...
Harry vėl sugavo mane už rankos.
- Amy, tu gali manim pasitikėti. Aš pažadu, kad niekada tavęs neįskaudinsiu. - pasakė.
- Harry, nereikia. Nežadėk.
Jis paleido mano ranką. Jau norėjau eiti, bet išgirdau kaip atsidarė ir užsidarė automobilio durelės. Apsisukau. Kaip ir maniau Harry išlipo iš automobilio.
- Harry. - tariau aš.
Jis atėjo ir atsistojo priešais mane rankomis atsiremdamas į automobilį. Aš buvau tarpe jų.
- Harry. - pakartojau.
Jis tylėjo ir tik žiūrėjo man į akis.
- Pasakyk, ko tu bijai? - staiga paklausė.
- Ką? - nesupratau.
- Ko tu bijai? Manęs? Zayn?
- Aš nebijau nei vieno iš jūsų.
- Argi? Tu visa drebi.
Jis permato mane kiaurai. Aš tikrai drebu. Ir net nežinau kodėl. Bet ar aš bijau? Atsakymas taip. Aš bijau to kas gali įvykti. Manau Zayn ne šiaip sau iškėlė tokią sceną. Aš iš tikro bijau Harry. Bet nežinau kodėl. Juk jis atrodo toks mielas, nuoširdus, rūpestingas ir geras. O gal tai tik kaukė?
- Tu neatsakei į klausimą. - tarė jis.
- Harry, prašau praleisk mane. - stengiausi nežiūrėti jam į akis.
- Kodėl visos gražiausios merginos atitenka Zayn? - tarė jis.
- Atsiprašau, ką? - nustebau.
- Tu graži, Amy. Net labai graži. Ir Zayn tavęs nevertas.
- Ką? Ką tu kalbi? Juk neseniai jį pats gynei.
- Taip sakiau tik todėl, kad kas nors galėjo išgirsti.
- Ką? - atrodo šis žodis šiandienai kuo puikiausiai tinka.
- Tu man patinki.
- Ar tu supranti, kad tai neįmanoma. Tu manęs nepažįsti.
- Klysti. Aš kuo puikiausiai tave pažįstu. Dar geriau nei Zayn.
- Apie ką tu kalbi?
- Nuo pirmos dienos kai Zayn tave sutiko aš domėjaus tavim. Taip, Zayn pasakojo apie tave, bet aš norėjau sužinoti daugiau. Todėl paprašiau draugo, kad paieškotų informacijos apie tave.
- Kaip tu galėjai? Ir ką tu apie mane žinai? - buvau nustebinta.
- Žinau, kad esi įklimpus į kvaišalų liūną. Žinojau viską apie tavo šeimą. Ir taip aš žinojau, kad Zayn supyks dėl to ką aš padariau. Todėl ir paklausiau tavęs apie šeimą. - kalbėjo jis.
- Tu kvailys! Kaip galėjai šitaip pasielgti?! Per tave aš užsipuoliau Zayn ir pasakiau tai ko nereikėjo sakyti! - pradėjau šaukti.
- Nerėk ant manęs! Aš ne Zayn! Ir galiu suvaldyt tokias kaip tu! - užrėkė ant manęs ir labiau prispaudė prie automobilio.
Aš buvau išsigandusi. Harry buvo piktas. Ir aš jo bijojau. Ko jam reikia iš manęs? Mano širdis ėmė plakti greičiau. Nežinojau ko galiu tikėtis iš Harry. Zayn buvo teisus. Aš nepažįstu Harry.
- Tu bijai manęs, taip? - paklausė.
Aš nieko neatsakiau tik žiūrėjau į jį.
- Atsakyk! - užrėkė trenkdamas kumščiu į automobilio stogą.
Aš krūptelėjau. Pradėjau verkti. Tokio košmaro dar gyvenime neišgyvenau.
- Neversk manęs kartoti. - piktai pasakė.
- Bijau. Na ir kas. Bijau, girdėjai? Bijau. - pradėjau vos ne isterikuot.
- Tai labai gerai.
- Ko tau reikia iš manęs?
- Man? Aš noriu, kad paliktum Zayn.
- Aš to nedarysiu.
- Padarysi, Amy. Dar ir kaip padarysi.
- O jei ne?
- Tada priversiu tave.
- Kaip?
- Žinau vieną būdą. Po jo tu nenorėsi matyti ne tik Zayn, bet aplamai jokio vaikino šalia savęs. - keistai šypsojosi.
- Apie ką tu kalbi?
- Patikėk, tu to žinoti nenori. Bet jei nepaliksi Zayn. Būsiu priverstas tai padaryti.
- Palik mane ramybėje! Atstok nuo manęs! Aš nieko nedarysiu! Nejau nematai, kad Zayn piktas ant manęs?! Ir tik per tave! - vėl pradėjau šaukti ir trankyti Harry krūtinę.
- Užsičiaupk! - užrėkė ir čiupo mane už riešų ir stumtelėjo į automobilį.
Skaudžiai trinktelėjau į Harry automobilį. Nesuprantu, už ką? Kodėl jis toks? Noriu, kad čia būtų Zayn ir vėl mane išgelbėtų nuo šito. Skaudžiausia buvo tai, kad Harry čiupo mane už riešų. Juk mano ranka dar nesugijo po įpjovimo todėl pajutau kaip ja teka šilta srovelė. Pamažu temo akyse. Galiausiai pradėjo svaigti galva. Jau jaučiau kaip alpstu. Bet nukristi ant žemės negalėjau, nes mane vis dar tvirtai suspaudęs už rankų laikė Harry. Staiga išgirdau padangų cypimą...