Catch and Hold Me (Z.M.)

43 dalis

Stovėjau lyg sustingusi, bijodama, kad jei atsisuksiu, nebepajėgsiu vengti prisiminimų.
- Ko negali būti, panele? - vėl išgirdau gerai pažįstamą balsą.
Norėjau atsakyti, bet susilaikiau. Zac velniai žino ką padarytų, jei sužinotų, kad Zayn čia, na, ir kas jog kiek pasikeitęs. Išvaizdos nepakaks apgauti. Bet palaukit, vadinasi, Zac man melavo... Tas šunsnukis.
Vaikinas atsuko mane į save ir pažvelgė tiesiai man į akis. Nors dabar ir negalėjau matyti jo akių per akinius tamsintais stiklais, bet prisiminimuose puikiai išliko jų gilus rudas vaizdas.
- Tiek to, - tarė, nesulaukęs mano atsakymo. - Gal bent jau galiu pavaišinti gėrimu? - pasiūlė.
Linktelėjau, nors ir neturėjau sutikti. Jei Zac pamatys mus kartu... Po galais, privalau kažką sugalvoti. Kol kas Zayn nesuprato, kad aš jo mylimoji Amy. Reikia priversti jį pamatyti tiesą ir išsilaisvinti iš Zac narvelio. Užsibuvau čia jau per ilgai.
Mums priėjus prie baro, čiupau servetėlę ir rašiklį, kurie čia buvo. Kol Zayn užsakinėjo mudviems gėrimus, aš parašiau jam raštelį ir pastūmiau link jo, kai barmenė tuo pat metu, ant mano siųstos servetėlės, padėjo pripildytą stiklinę priešais vaikiną. Belieka tikėtis, kad baigęs savo gėrimą, jis pastebės mano žinutę.
Šyptelėjau, kai Z atsisuko į mane. Ar iš tiesų atrodau tokia neatpažįstama? Tikriausiai Zac puikiai žinojo ką daryti, kad užmaskuotų savo šokėjas.
- Tai kuo tu vardu, paslaptingoji? - mėgino kalbinti.
Pašnibždomis tariau vos porą žodžių, dėl to jis manęs neatpažino. Tačiau jei prabilsiu pilnu balsu, kokia tikimybė, kad Zayn nesukels viešo skandalo? Todėl nusprendžiau patylėti, kol jis pastebės mano žinutę.
- Prisiekiu, tikrai girdėjau kaip pirmai šnabždėjai, tad netikiu, kad esi nebylė, - tarė.
Tai privertė sukikenti. Jis vis dar tas pats vaikinas, kurį pamilau. Nekaltinu jo dėl to, kad atėjo į klubą. Galbūt jis ieško manęs ir žino, kad ši vieta priklauso Zac. O gal tas pašlemėkas pasakė Z, kad aš mirusi, kaip ir man apie jį?
Suvokiau, kad Zayn vis dar laukia mano atsakymo, bet galėjau tik stebėti jį, o tai akivaizdžiai jį kiek sutrikdė. Bet kokiu atveju, atrodė, kad pagaliau išsisukau, kai jis pasiėmė stiklinę ir išgėrė likusią gėrimo dalį bei padėjo ją atgal ant servetėlės. Pripažinsiu, maniau, kad susimoviau ir jis nepastebės mano žinutės, tačiau pasirodo, aš dažnai klysdavau dėl Zayn...
- Sumokėk už mane barmenei? - sušnabždėjo skaitydamas ir kiek susiraukdamas.
Netrukus žvilgtelėjo į mane ir kilstelėjo antakius. Tuomet sukrizeno ir pasiėmė servetėlę, įsikišdamas ją į kišenę. Mintyse meldžiau Dievo, kad tik šitai taip nepasibaigtų ir jis neišeitų. Juk tada žlugtų visi mano planai apie patekimą į laisvę ir grįžimą pas patį Zayn.
- Atleisk, bet nesu tikras ar šiuo metu man reikia nuotykių, mergyt, - šyptelėjo, kildamas iš vietos.
Prisipažinsiu, kiek apsidžiaugiau dėl to, kad Z neieško man pamainos. Galiu būti rami, nes žinau, jis vis dar ilgisi manęs. Tačiau puikiai žinojau, kad jei dabar jį paleisiu, galbūt niekada iš čia nebeištrūksiu.
Štai kodėl ilgai to nesvarstydama, sugriebiau jo ranką. Jo pasimetęs žvilgsnis iš karto sutiko mano akis, kurios tiesiog maldavo, kad jis mane ištrauktų iš šios pragaro skylės. Vaikinas dar sekundėlę žvelgė į mane, kai atitraukė mano ranką nuo savosios. Jis lengvai papurtė galvą ir galutinai pasišalino iš šios vietos, dingdamas iš mano akiračio tarp gausios žmonių minios.
Rodos, sėdėjau toje pačioje vietoje visą amžinybę, o gal tik man taip atrodė, nes iš tiesų praėjo vos kelios minutės. Tuomet prie manęs priėjo barmenė.
- Kažkoks vyras sumokėjo už tave, turi eiti, - tarė.
Klausiamai pažvelgiau į merginą, mat nebuvau tikra ar gerai išgirdau jos žodžius.
- Eik į kambarį, klientas laukia, - įspėjo.
- Kas jis toks? - pasidomėjau.
- Neprisistatė, - gūžtelėjo pečiais, tačiau šyptelėjo.
Esu tikra, kad ji žino ar bent jau numano kas tas žmogus. Man tik belieka tikėtis, kad jis neatims mano savigarbos.
Daugiau nebelaukdama, nužingsniavau į kambarių zoną. Priėjau prie durų, ant kurių puikavosi mano netikras vardas "Amber". Kitos mano vietoje dabar pasitaisytų rūbus, makiažą ar šukuoseną, o aš tik giliai įkvėpiau ir iškvėpiau. Įžengiau vidun, uždarydama duris po savęs, visą tą laiką žvelgiau tik į grindis. Nedrįsau pakelti akių, mat nenorėjau išvysti to, kuris mane nusipirko nakties malonumams. Deja, kaip jau sakiau, aš dažnai klysdavau...
Vaikinas priėjo arčiau ir švelniai pirštais suėmęs smakrą, kilstelėjo mano galvą viršun, kad žiūrėčiau į jį.
- Kodėl norėjai, kad sumokėčiau už tave? - paklausė.
Kol mano akys negalėjo patikėti tuo, kad jis visgi pasiliko. Atsargiai pakėliau rankas prie jo veido ir nuėmiau akinius tamsintais stiklais. Jis nesipriešino tam, tiesiog stebėjo mano veiksmus. O aš tik pridėjau vieną delną prie jo skruosto, pirštais švelniai braukiau per, dienos ar dviejų senumo, barzdos šerelius.
Norėjau jį pabučiuoti, bet Zayn sulaikė mane nuo šio veiksmo. Jis žvelgė tiesiai man į akis.
- Neatrodai tokia kaip kitos, esančios čia, - padarė išvadą. - Bet nemanau, kad esu būtent tas žmogus, kurio ieškai. Aš niekam negaliu padėti.
Šie žodžiai buvo lyg skaudus dūris tiesiai į širdį. Įsikandau sau į lūpą, kad nepradėčiau raudoti dėl to, kaip baisiai jis jaučiasi. Puikiai supratau, kad viskas dėl manęs.
- Todėl bus geriausia jei tiesiog išeisiu ir tau nereikės atskleisti savo tapatybės, - pridūrė.
- Ne, - papurčiau galvą.
Mano pirštai greitai nuslinko prie durų spynos ir pasuko raktelį, kad nei vienas iš mūsų kurį laiką iš čia neišeitume ir niekas kitas negalėtų trukdyti.
- Juokauji, tiesa? - prunkštelėjo.
Negaliu pasakyti kažką daugiau, mat nesu tikra kaip jis pasielgs. O kas, jei jis ims ieškoti Zac? Tai būtų kvailystė.
- Klausyk, aš nežinau kas tu esi, net nesuprantu ko tikiesi iš manęs, tad tiesiog leisk man eiti, - paprašė.
Pavarčiau akis. Nors ir džiaugiuosi, kad jo dėmesio netraukia jokia kita mergina, šiuo metu norėčiau, kad viskas būtų kiek kitaip. Štai kodėl nebesukdama galvos apie problemas, kurios gali ištikti, bei pasidavusi traukos svaiguliui, čiupau Z marškinėlių apykaklę ir prisitraukusi jį arčiau, pabučiavau.
Jis, žinoma, ketino mane atstumti, mat buvau nepažįstamoji, tačiau per akimirką pasidavė. Jo viena ranka suėmė mano smakrą, kilstelėdama galvą viršun, o kita nuslydo ant liemens ir aš nugara labiau atsirėmiau į duris už savęs. Abu giliai kvėpavome, kai kiek atsitraukėme, tačiau atstumas prilygo vos centimetrui. Zayn patamsėjusios ir sumišusios akys bėgiojo nuo mano lūpų iki akių.
Neprireikė nė sekundės, kai jo abi rankos buvo prie mano veido ir jis lėtai nuėmė kaukę. Buvau užsimerkusi, kai išgirdau kaip kaukė nukrito ant grindų, prie mano kojų. Tuomet atmerkiau akis priešais save išvysdama žmogų, kurį myliu.

×××××
Na, vėl užtrukau su naujos dalies rašymu. Nepykit. :)
Tikiuosi sulaukti jūsų spėlionių apie tolimesnius įvykius.
-Nessa