Dangerous World |MALIK|

1.8

- Taip. - po kelių minučių tylos sušnabždėjau.

Staiga Zayn veidas pabalo, o akys paklaikusios žvelgė į manąsias. Jo veido išraiška buvo neįskaitoma. Tarsi suakmenėjusi.

Pajaučia, kad mano riešai tapo laisvi, o Zayn sunkus kūnas nulipo nuo manęs.

Sunkiai atsisėdau ant lovos atsiremdama į ant lovos esančias pagalves. Galva keistai svaigo, o visą kūną krėtė drebulys.

Zayn stovėjo už kelių metrų ir sutrikęs stebėjo mane.

Staiga suvokusi, kad sėdžiu priešais šį vyrą tik su kelnėmis ir liemenėle, kaip galėdama greičiau pagriebiau nuo žemės savo palaidinę ir ją užsivilkau.

Pakėlusi akis į Zayn, krūptelėjau.

Jis paėmęs nuo stalo vazą, metė ją į siena, leisdama jai sudužti į šimtą šukių. Joje esantis vanduo atsidūrė ant sienos, o balta ramūnių puokštė - ant grindų.
Mano akys baimingai žvelgė jį. Jis bet kurią akimirką gali tapti neprognozuojamas, o aš daugiau nukentėti nenoriu. Man jau pakanka mėlynių ant savo kūno. Skausmo.

- Po velniais! - giliai kvėpuodamas nusikeikė Zayn.

Netikėtai jis priėjo prie manęs ir atsitūpė šalia lovos. Susigūžiau baikščiau žvelgdama į rudas vyro akis. Jos kiek prašviesėjo, bet manyje baimė jam niekur nedingo.

- Ar aš visą šį laiką su tavimi elgiausi kaip paskutinis šunsnukis ? - švelniai paimdamas mano ranką į savąją tarė.

Meluodama papurčiau galvą, nes vis dar bijojau jo.

- Žinau, kad meluoji Lily. Sakyk tiesą.

- Bijau tave supykdyti. - sušnabždėjau vildamasi, kad jis to neišgirdo, bet klydau.

Zayn akys išsiplėtė, ir aš krūptelėjau, kai jis padėjo savo galvą man ant kelių.

- Nenoriu, kad manęs bijotum lėlyte. - po kelių minučių tylos pasigirdo užkimęs juodaplaukio balsas. - Tik ne tu.

***

Šios pastarosios dienos buvogeriausios iš tų, kurias praleidau pas Zayn.

Jis dabar elgiasi su manimi labai švelniai, rūpinasi manimi, kaip niekad ir net leido pasikalbėti su savo šeima. Nors pokalbis buvo trumpas, bet džiaugiausi išgirdusi mamos ir mažojo broliuko Beno balsą. Sužinojau, kad jie planuoja kelių savaičių atostogas į Majamį.

Mano nuostabai, Zayn atsiprašė už viską man yra padaręs, bet aš išlikau budri. Žinojau, kad negaliu juo visiškai pasitikėti. Juo nuotaikos keičiasi labai dažnai ir aš bijau, kad jis mane sužalos. Tad stengiuosi įtikti šiam vyrui ir jo nepykdyti.

Dabar sėdžiu su knyga ir karštu kakavos puodeliu ant sofos ,ir stebiu leidžiantis saulę. Zayn dabar yra išvykęs į kažkokį svarbų gaujų susirinkimą , bet netrukus turėtų grįžti. Jis visada man praneša kai yra arti namų, nes bijo, kad man nieko nenutiktų. Ir žinoma - kad net neketinčiau bėgti. Nes pasėkmes žinau.

Susiraukiau, kai čaižus durų skambučio garsas pasiekė mano ausis.

Pažvelgusi į telefoną, dar labiau susiraukiau kai jis rodė puse septynių vakaro.

Čia tikrai negali būti Zayn, nes jis šiandien tikrai negrįš.

Sunkiai pakilusi nuo sofos, mažais žingsniukais nužingsniavau link durų į kurias vis buvo nenustojama beldus.
Nepažiūrėjusi per akutę, atidariau duris ir pasigailėjau jas atidariusi, nes už jų stovėjo kažkoks nepažįstamas vyras.

Greitai bandžiau uždaryti duris, bet man nepavyko to padaryti, nes vyras buvo augalotas ir žymiai stipresnis už mane.

- Kas tu? - paklausiau traukdamasi toliau nuo jo.

Nepažįstamasis nieko netaręs, prispaudė mane prie sienos ir man prie nosies bei burnos priglaudė chemikalais dvokiančią medžiagą.
Muisčiausi mėgindama ištrūkti iš tvirtų gniaužtų, bet staiga mane apleido jėgos ir aš susmukau nepažįstamo vyro glėbyje.