1.33

6.2K 326 23
                                    

Kelias minutes sedėjome visiškoje tyloje, kai ją nutraukti pasiryžo Niall.

- Lily? - lyg klausdamas, šviesiaplaukis pažvelgė man į akis . - Laikas tiesai.

Sunkiai prarijusi seiles, netvirtai linktelėjau ir Liam, Louis ir Niall pakilo iš savo sėdimų vietų.

- Jums reikia pasikalbėti. Vieniems. - ištarė Liam ir su likusiais išėjo iš svetainės, palikdami mane sy Zayn akis į akį.

- Ką visą tai reiškia? - netikėtai prabilo juodaplaukis suirzusiu balsu.

- Aš... - sumykčiojau, bet neišstengiau pratarti nė menkiausio žodžio.

Atrodo, kad mano balsas būtų staiga atimtas.

- Noriu žinoti tiesą. - suurzgė Zayn.

- Tiesą... - tyliai sukuždėjau sau po nosimi ir sukaupusi drąsą, pakėliau akis į juodaplaukį, sutikdama jo niurų žvilgsnį. - Būtent ką nori žinoti?

- Ką turėjo tas senis omenyje, kad Leizė nėra Harry dukra? - paklausė klausimo kurio bijojau labiausiai. - Kieno ji?

Nudelbusi akis į savo rankas, pastebėjau kaip jos dreba iš baimės ir nerimo.

Kad ir kaip būtų sunku, bet Zayn turi žinoti tiesą, kad padėtų išgelbėti Leizę ir Harry.

- Leizė... Ji... - nedrąsiai ištariau, - Ji tavo dukra.

- KĄ TU PASAKEI?! - užrėkė Zayn ir atsistojas trenkė iš kumščio į rausvais dažais dažytą kambario sieną. - Tai negali būti tiesa.

- Tai tiesa. - vis dar sėdėdama tariau.

- Iš kur man žinoti, kad nemeluoji? - suurzgė juodaplaukis.

- Neturiu tam preteksto. - gūžtelėjau pečiais.

- Kodėl man ankščiau to nepasakei? - piktai paklausė Zayn.

- Pats žinai kodėl. - pažvelgiau į jį. - Tu niekada manęs nemylėjai. Aš tau buvau tik suknistas žaisliukas, kuriuo pasinaudojai ir numetei į šalį. Manei, kad būsiu tavo marionetė, lėlytė kuri paklūsta tau ir vykdys visas tavo užgaidas?!!! - surėkiau jausdama skruostais riedančias ašaras.

- Nedrįsk kelti balso prieš mane! - surėkė Zayn ir man nespėjus sureaguoti, greitai prisiartino prie manęs ir prispaudė prie kambario sienos.

- Paleisk mane. - bandžiau nustumti juodaplaukį kuo toliau nuo savęs, bet jis net nepajudėjo iš vietos.

Staiga Zayn ranka pakilo ir aš atipriai užmerkiau savo akis, laukdama skaudaus smūgio, bet įvyko tai ko nesitikėjau.

Juodaplaukio ranka švelniai prigludo man prie skruosto ir vyras nykščiu nuvalė mano šlapius skruostus.

Lėtai atmerkusi savo apsiašarojusias akis, pažvelgiau į Zayn sutrikusį veidą.

- Nejau manei, kad tau trenksiu? - sumišimas matėsi vyri veida.

- Jau nebežinau ko galima tikėtis iš tavęs. - tyliai sukuždėjau tikėdamasi, kad Zayn neišgirs to, bet jis vis dėlto išgirdo,

- Paklausyk. - po minutės tylos Zayn ištarė.- Daugiau niekada... Niekada netrenksiu tau. Buvau kvailys, kad elgiausi su tavimi kaip su lėle. Norėjau, kad tu kentėtum, taip, kad jaustumeisi sunaikinta. Norėjau tave palaužti, priversti tave įsimylėti tave...

- Ir tau pavyko! - sušukau pertraukdama Zayn ir patraukusi jo rankas nuo savęs, tęsiau toliau.- Tu privertei mane jaustis tokia sugniuždyta, kokia niekada nebuvau! Negana to, kad mano mama ir brolis yra mire jau du suknistus metus, tu grįžai taip sujaukdamas viską!
Tu kaltas, kad mūsų dukra ir Harry yra pagrobti, tu kaltas, kad gyvenu baimėje!! Tik tu esi kaltas Zayn!

Dangerous World |MALIK|Donde viven las historias. Descúbrelo ahora