Problem (Z.M) TAISOMA

32

-Ką čia veiki?-piktai paklausiau ir įjungiau šviesa.
-Norėjau pamatyti savo buvusia,-apsilaižė lupas.
-Dink iš čia Marco,-paliepiau, bet jis tik nusijuokė ir priėjęs prispaudė mane prie sienos.
-O tu išgražėjus. Mokykloje buvai tokia niekam tikus, o dabar oho kokia moteris,-sukikeno.
-O tu vis dar tas pats asilas,-pasišaipiau.
-Rink žodžius saulute, nes taip netyčia visi gali sužinoti ką Zayn su tavimi darydavo,-sušnabždėjo ir atsitraukęs išėjo iš kambario.
Debilas. Nusirengiau ir atsiguliau į lovą. Jau norėjau padėti telefoną, kai pamačiau jog skambina Mona.
-Įdėmiai,-atsiliepiau.
-Kaip su Chad?-iš kart paklausė.
-Puikiai. Jis tikrai nuostabus draugas,-nusišypsojau, nors ir žinau, kad ji nemato manęs.
-Taip, jis tikria fainas. Varysi rytoj į koledžo lenktynes? Viks aikštėje.
-Turbūt. Pasitarsime rytoj,-pasakiau.
-Gerai iki mulke,-nusijuoke.
-Miegok atmerktom akim višta,-padėjau ragelį.
Numečiau telefoną ant staliuko ir pati nusisukus užsimerkiau ir užmigau.

Ryte pabudus nuėjau pasiruošti paskaitoms. Šiandien jų bus tik keturios ir iškart eisim su Mona į tas lenktynes. Apsirengusi ir susirišus plaukus į netvarkingą kuoduką, išėjau iš kambario atsitrenkdama į Zayn.
-Labas rytas,-pašaipiai pasakė.
Pavarčiau akis ir užrakinau duris. Įsidėjau raktą į kišenę ir nuėjau koridorių.
-Palauk,-pasivyjo mane.
-Ko?-piktai paklausiau.
-Pametei,-atkišo mano apyrankę.
Pažiūrėjau į jo akis ir lėtai atsiėmiau apyrankę.
-Ačiū,-sutrikus pasakiau ir nuėjau.
Truktelėjau pečiais ir išėjau iš pastato.
*Zayn Pov*
Po paskaitų nuėjau į lenktynių trasą.
-Zayn lenktyniausi?-paklausė dėstytojas, kuris tas lenktynes ir rengia.
-Taip,-linktelėjau ir persirengęs į lenktyninko aprangą.
Užsidėjau šalmą ir nuėjau prie savo mašinos. Žiūrovu minioje pamačiau Gabby su Mona. Prie jų buvo Harry su Chad. Chad...Žinoma jis kartu. Pripažinsiu aš pavydžiu. Jos. Aš pavydžiu jos.
-Lenktyninkai prie starto linijos!-suriko dėstytojas.
Įsėdau į mašiną ir nuvažiavau prie starto linijos. Pasukau galvą į šoną ir pamačiau Marco. Tas šūdo gabalas irgi lenktyniauja. Išmečiau jam vidurinį pirštą ir užvedžiau mašiną laukdamas, kol prasidės lenktynės.
-Vienas! Du! Trys!-suriko ir ties trečių skaičiu paspaudžiau gazą.
Prieš mane buvo trys mašinos, o gale dar šešios. Negaliu susimauti, turiu būti pirmas. Tiesa sakant noriu laimėti ne dėl to, jog gaučiau sutarti su lenktynių kompaniją, o dėl to jog tai pamatytu Gabby.
Pasukau į dešine pralenkdamas dvi mašinas ir suslygiuodamas su Marco. Jau norėjau pralenkti jį, bet jis staigiai atsirado prieš mane ir neagalėdamas suvaldyti mašinos pasukau ją į kairę, kai staiga viskas pradėjo suktis. Kai mašiną nustojo sukusi aš pasukau galvą į šoną ir pamačiau, kaip į mane atlekia kitą mašiną. Smarkus smūgis į šoną ir akyse pasidarė tamsų.
*Gabby Pov*
-O dieve,-užsidengiau burną, kai į Zayn mašiną trenkėsi dar viena.
Greitai prasibroviau pro žmones ir įbėgusi į trasą bėgau link jo. Stengiausi kuo greičiau iki jo nusigauti ir girdėjau, kaip mane vejasi Mona su kitais. Pribėgau prie Zayn mašinos ir atidariau dureles. Mašina buvo visa sumaitiota, kaip ir Zayn.
-Padėkite jį ištraukti,-pasakiau.
Ištraukėmė jį iš mašinos ir nunešėmė kiek toliau. Greitosios pagalbos darbininkai jį įkėlė į mašiną ir prijingė aparatą, kuris padės jam kvepuoti.
-Kas nors važiuos kartu?-paklausė.
-Taip,-linktelėjau ir įlipau.
Atsisėdau prie Zayn ir žiūrėjau į jo nubrozdinimus. Nežinau, kodėl, bet širdis virpėjo ir bijojau, jog jam kažkas nutiks.

Ligoninėje laukiau apie Zayn kokių naujienų. Čia buvo visi. Clara, Melany, Harry, Niall, Louis, Liam, Mona, Zoe ir dar daug pažįstamu veidų. Chad laikė mano ranką ir ramino, jog jam viskas bus gerai.
-Atlikome operacija. Dabar jo buklė stabili, bet jis paniręs į komą,-priėjęs praneše daktaras.
-Galiu jį aplankyti?-paklausiau ir jis linktelėjau.
Nuėjau į jo palatą ir priėjau prie jo. Jis buvo toks ramus ir pabalęs. Nors aš jo nekenčiu, bet niekada nelinkėjau jam to. Tiesa sakant, jis vienintelis, kuris vertė mane jaustis gerai, nors ir trumpa laiką.
-Turi pasveikti,-sušnabdždėjau.
Paėmiau jo ranką ir švelniai nykščiu glosčiau. Neįsivaizduoju be jo savo gyvenimo.
-Negali išeiti Zayn. Kam aš krėsiu išdaigas? Kas bus mano priešas? Nebegalėsiu daugiau tavęs pavadinti idiotu,-jaučiau, kaip renkasi ašaros.
Pabučiavau jo kaktą ir jau norėjau išeiti, kai išgirdau aparatų cypimą. Atsisukau į jį ir pamačiau, jog nebėra pulso ir rodo tiesa raudona liniją. Į palatą įskubėgo daug daktarų.
-Panele jums reikia išeiti!-surėkė viena seselę, bet aš negalėjau nieko pasakyti ar pajudėti.
Žiūrėjau į Zayn.
-Neišeik prašau,-tyliai pasakiau.

Nuomonių! Kaip jums ši dalis? Nenusivažiavau dar?