Problem (Z.M) TAISOMA

19

Sedėjau lovoje atsirėmusi į Zayn krūtinę ir gėriau karšta šokoladą. Mano vis dar smarkiai plakė širdis. Mes matėmė kaip kiti vyrai norėjo nužudyti tą vyrą. Tikiuosi jie mūsų neatpažino. Aš esu išsigandusi ir pasimetusi...ir sutrikusi...ir sujaudinta tokio Zayn elgesio. Jis rūpinasi manimi ir aš tai matau, bet vis tiek kažkas neleidžia man jam atleisti. Net tada, kai mums grėsė pavojus jis liko su manimi ir padėjo. Galbūt esu per daug kaprizinga? Galbūt mums reikia susitaikyti? Bet, kaip tada Daky? Nemanau, kad ji taip lengvai atsikabins...Kažkokiu būdu ji man primena Clara. Ta suknista lezbietę. Negaliu jos pakęsti.
-Man reikia namo,-tyliai prabilau.
-Pasilik su manimi. Prašau,-jo lupos švelniai prisiglaudė prie mano žandikaulio taip sukeldamas malonius šiurpuliukus.
-Zayn...Tu turi Daky. Aš negaliu taip elgtis.
-Žinau. Aš žinau. Pažadu, jog sutvarkysiu reikalus su ją, bet dabar noriu, kad liktum su manimi. Nenoriu tavęs paleisti. Tik ne tada, kas mums nutiko. Bijau, jog jie galėjo tave atpažinti.
-Bijai? Bijai dėl manęs?-paklausiau ir padėjusi puodelį ant staliuko pasisukau į Zayn.
-Taip,-neabejodamas atsakė.
Stebėjau jo rudas akis ir pasilenkusi arčiau švelniai pabučiavau jam į žandą.
-Aš nenoriu skubėti, Zayn. Bijau, jog viskas dings. Žinai?
-Žinau. Aš irgi to bijau. Labai. Esi man begalo svarbi,-šyptelėjo ir surėmė mūsų kaktas.-Visada tokia buvai, tik buvau per kvailas suprasti.
-Kvailas tu ir taip esi,-sukikenau ir jo veide atsirado šypseną.
-Džiugu, jog Gabby niekur nedingo,-sukrizeno.
-Nedingo,-mirktelėjau atsitraukus ir atsiguliau kitoje lovos pusėjė.
Jis žiūrėjo man į akis su tokiu žvilgsnių, lyg padarytu bet ką. Žinau, kad padarytu. Ir ne tik bet ką.
-Apkabink mane,-paprašiau.
Nereikėjo ilgai laukti ir neužilgo buvau susirangiusi jo glėbyje. Aš taip buvau to pasiilgusi. Labai.
-Pasiilgau mūsų krėčiamų nesamonių,-prabilo Z.
-Aš irgi. Buvome keista pora,-sukikenau.
-Tiesa,-nusijuokė.
Padėjau savo galvą jam ant krūtinės ir nagais braičiau jo tatuiruočiu konturus.
-Zayn?
-Mhm?
-Kodėl mane palikai?-paklausiau.
Žinojau priežąstį, bet man reikia pilno atsakymo. Norėjau žinoti, kodėl viskas taip pasisuko. Kad ir kokie mes bebuvome, bet aš net svajojau su juo turėti vaikų, norėjau būti jo šeima. Bet deja likimas tik pasityčiojo iš mano minčių. Taip tiesiog atrodo JAM geriau.
-Tikrai nori žinoti?-tyliai klausia.
-Taip,-užtikrintai pasakiau.
-Aš norėjau laisvės. Po tiek laiko, kol buvome kartu man tuo metu atrodė, jog man jos trūko. Norėjau vėl būti senuoju Aš. Norėjau vėl vaikščioti per merginas, neturėti įsipareigojimu ir visokio to šūdo. Nebenorėjau tavęs. Matydavau, kaip tu kenti, bet man nerūpėjo. Tuo metu. Bet žinai...Kai pabuvau atskirai, tą ilga laiką aš labai tavęs pasiilgau. Sekdavau tave, stebėdavau kaip tu keitiesi. Net suknistai niršau, kad tu atrodei laiminga. Bijojau, jog pamiršai mane. Žinai? Norėdavau matyti tave šalia savęs, net įsivaizduodavau mumis žiūrint filmą ar gamint valgyt kartu. Tuo momentu net norėjau tave matyti liūdna, o ne linksma, nes manyčiau, jog vis dar mane myli. Kai sutikau tave pokylyje ir pamačiau, jog tu visiškai nereaguoji į mane, kaip pirmiau, norėjau pasikabinti virvę ir tiesiog pasikarti. Galvojau, jog turi kita,-atsiduso ir trumpam pažiūrėjo į mane.-Tu man buvau nuostabi, tobula. Turėjai visko ko aš noriu. Net kai miegodama apseilėdavai mane.
-Hey!-trenkiau jam per krūtinę.-Aš nesiseilėju.
-Kur gi ne,-suprunkštė.-Bet aš nesiskundžiu. Man patiko.
-Patiko? Tau patiko mano tariamas seilėjimasis?-susiraukiau.
-Taip. Taip jausdavausi gerai,-šyptelėjo.-O ką tu veikei per tą laiką?
-Am...Na dirbau. Daug. Verkdavau naktimis, nes nerasdavau tavęs šalia, bet po pusės metu pagaliau apsipratau. Net buvau maniusi, kad pamiršau tave. Kartais įsivesdavau į paieška tavo vardą ir pavardę, bei skaitydavau naujienas ir faktus apie tave. Buvau lyg įsimylėjusi paauglė,-sukikenau.
-Džiaugiuosi, jog sutikau dalyvauti tame pokylyje.
-Aš irgi. Iš dalies.
-Iš dalies?-susiraukė.
-Reikėjo stebėti tą dažytą paleistuvę,-nusipurčiau, o kambaryje pasigirdo jo juokas.
-Tu jos tikrai nemėgsti,-juokėsi.
-Taip,-palinksėjau.
Mes vienas į kitą žiūrėjo, kol nepasigirdo durų daužymasis.
-Išlyskite!
Šūdas.