Problem (Z.M) TAISOMA

12

-Gabby?-sutrikau.
-Taip.
Girdėti jos balsą dabar man yra viska ko aš noriu. Ji man paskambino ir tai atrodo daugiausia ką galėjau gauti šituo atvėju.
-Ar tau viskas gerai?-pasiteiravo.
Kodėl ji klausia ar man viskas gerai? Maniau jai net nerūpi. Galbūt Mona paprašė, kad paskambinčiau?
-Man viskas gerai,-atsakiau ir klausiausi jos kvėpavimo.
Niekaip sau neatleisiu, kad ją palikau.
-Kur esi? Aš jaudinames dėl tavęs.
-Tu dėl manęs?-suprunkščiau.
Bent nemeluotu.
-Taip dėl tavęs. Pasakyk kur esi.
-Žinai, kur yra krioklys?
-Tuoj busiu,-ji padėjo ragelį.
Atsidusau. Kodėl ji čia ateina? Aš vos valdausi jos neišdulkinęs. Aš noriu jos, bet nebusiu po padu. Gavau koledže-gausiu ir dabar. Ji vėl mane pamils ir šįkart nebedarysiu tos kvailos klaidos, kaip prieš metus. Aš ją turėsiu visa ir man nerūpės kiek reikės padaryti ar sumokėti.
Išgirdau, kaip trašką nukritusių medžių šakos ir neužilgo prie manęs priėjo Gabby.
-Ką čia veiki? Kodėl išėjai?-paklausė.
-Norėjau pabūti vienas. O kodėl tau rūpi?
-Nežinau. Nesu juk bejausmė kalė, kaip tu,-suprunkštė.
Pavarčiau akis. Ji kaip visada nori ant mane pastumti. Niekada nepamiršiu tu naktų, kai nemiegodavome, o visa laiką kalbėdavomes kartais pasiglamonėdami.
"...-Zayn, o tu galvoji apie šeima? Na turiu omeny vaikus?
-O kas nori vaiko? Gulkis tuoj padarysiu,-nusijuokiau.
-Dabar nenoriu, bet ateitį galbūt...Žinai visai būtų idomu matyti tave tėvu. Ypač kai vaikas bus paauglys. O jei dar mergaite,-kikeno ir užlipo man ant liemens.
-Ne. Bus linksmiausia dalis, kai busi nėščia ir skūsies dėl savo augančio arbuzo.
-Idiotas..."
Pažiūrėjau į Gabby, kuri stebėjo krioklį. Jos lupos buvo praskirstos, ir tarp dantų mačiau sukastą liežuvį.
-Kodėl graudiniesi?-sutrikau.
-Nesigraudinu,-ji meluoja.
-Tu laikai sukasta liežuvį ir per dažnai mirksi. Ne jau manei, kad šito nežinau?
-Maniau,-sumurmėjo.
-Tai kas nutiko, kad susigraudinai?
-Nesvarbu,-pasakė.
Nebeklausinėjau jos. Jei ji užsispyrė nesakyti, tai ir tylės. Tokia jau ji yra. Kažkada buvo mano užsispyrelė.
-Kodėl palikai mane sakydamas dėl karjeros, bet susimetei su Donkey?
-Buvau kvailas.
-Dėl kurio dalyko?-žvilgtelėjo į mane.
-Dėl pirmo. Jei nebūčiau tavęs palikęs, neturėčiau tos kekšės pakęsti,-atsidusau.
-Maniau tu ją myli,-suprunkštė.
-Nejuokinga,-tai pasakęs pats nusijuokiau.
Ji vis nesugebėjo sustabdyti kikenimo, o aš savo šypsenos.
-Taigi ar turi gyvenimo draugą?
-Šito jau klausei per pokylį ir vis tas pats atsakymas-neturiu. Manau niekas nesugeba pakęsti mano charakterio ir įždaigų,-šyptelėjo ir priėjo arčiau vandens.
Stebėjau ją ir tikrai negaliu atsisakyti tokios minties. Priėjau arčiau jos ir persimetęs ją per petį išokau į vandenį. Greitai išnyrau ir ji pradėjo klykti ant manęs. Aš nenuvaldomai juokiausi ir kas bebūtu keista ji irgi.
-Tu esi asilas,-sukikeno ir trenkė man per petį.
-Pasistengsiu suskaičiuoti kiek kartu man tai esi sakius,-suprunkščiau.
Užkėliau ją ant savo liemens ir pažiūrėjau į jos rudas akis.
-Zayn nereikia to daryti. Mes nebegalime būti kartu...
-Kodėl?-sušnabždėjau.
-Nes mes turime skirtingus gyvenimus. Mes netinkame vienas kitam. Tu gyveni Amerikoje, o aš...Aš stengiuosi viska susitvarkyti čia. Be to tavo mergina iš aukštuomėnės. Ji kalė, bet tavo lygio.
-Nori pasakyti, kad aš kalė?-susiraukiau.
-Ne, noriu pasakyti, kad ji turtinga, kaip ir tu,-pavartė akis aiškiai paistyčiodama iš mano nesupratingumo.
-Man nereikia turtingos merginos. Man reikia tavęs.
-Ne tau nereikia,-papurtė galvą.
Kelias minutes stebėjau ją. Ji buvo susikrimtusi ir pasimetusi, bet žinau, kad tai ne dėl mano žodžiu, o dėl jos pačios. Per gerai ją pažįstu, kad nesiprasčiau, jog dabar ji valdosi nepravirkusi. Ji visada nori būti stipri ir nepažeidžiama, bet žinau kokia ji gali būti. Žinau, kad viduje ji yra trapi, smulkutė mergaitė, kuri slepiasi nuo aplinkinių už piktos ir stirpios merginos.
-Man šalta. Geriau jau eisiu,-prabilo.
Paleidau ją ir kartu išlipau iš vandens. Visa kelia iki namelio abudu tylėjome, bet tyla buvo maloni. Neturiu ką pasakyti, o jei ir pasakyčiau ji pagalvotu, kad bandau žaisti. Noriu atgauti jos pasitikėjimą, nors ir kaip bus sunku.
Parėjė į namelį gavome pasiklausyti Monos ir Harry barimų. Žinoma daugiausiai gavau aš, bet man tai nerūpėjo. Nuėjau į laisvą kambarį ir nusirengiau šlapius rūbus. Iš tašės išsitraukiau naujus ir apsirengiau.
Idomu ar Gabby miegos artimame kambaryje ar vėl mašinoje? Esu įsitikinęs, kad ji tikrai bandys likti mašinoje, bet Mona jai neleis.
Pažiūrėjau į duris, kurios atsidarė ir pro jas įėjo Gabby. Iš jos veido minos galiu spręsti, kad ji susinervinus.
-Kas nutiko?-pasidomėjau tikėdamasis sulaukti visos istorijos.
-Ta prakeikta lezbietė mergina mane,-suurzgė ir aš sukikenau.
-Nemanai, kad mašinoje tau per pavojinga miegoti?
-Miegosiu čia. Tu gal eik kitur,-žinoma kaip visada Gabby bando mane išguiti kur nors kitur.
-Aš niekur neisiu, tu eik,-ramiai pasakiau.
-Puiku,-ji įsižeidus pasakė ir norėjo išeiti, bet neleidau suiimdamas jai už rankos.
-Miegok su manimi.
-Jokiu būdu.
-Po atskiromis anklodėmis. Nelysiu juk,-pavarčiau akis ir ji atsiduso.
-Gerai, bet jei kiši rankas kur nereikia-užmušiu.
-Gerai gerai.
Aš vis tiek jai pridirbsiu ką nors. Ji vis dar mažai gavo už mano mašiną.