Šešėlių dukra

I SKYRIUS (pataisyta)

- Lėja, nešk savo riestą pasturgalį į svetainę! - suriko mano gera draugė Dafnė.

Dafnė ugninių plaukų, išraiškingų veido bruožų gražuolė, savo smarkiu ir ugningu charakteriu galinti nugriauti kalnus. Šiandien ji pas mane atvyko pasisvečiuoti ir parodyti dar vieną pritrenkiantį drabužių derinį. Šį kartą ji buvo apsivilkusi juodas, aptemptas, šiek tiek patrumpintas juodas kelnes ir žalią palaidinę, kurios apykaklė apnuogino vieną petį.

- Ateinu, ateinu,- vos atsiplėšdama nuo pianino, atsiliepiau. Nenorom, nors ir žinojau, kad svetainėje laukia vis dar garuojantis miško uogų pyragas, atslinkau pro svetainės duris. Mano nelaimei, rūškaną miną pastebėjo Dafnė:

- Kiek tu gali praleisti laiko prie klavišų? Aš atėjau pas tave į svečius ne tam, kad stebėčiau, kaip tu praleidi laiką prie savo darbo. Ir jokių žodžių apie tavo gyvenimo pašaukimą ir pragyvenimo šaltinį!- nors ir sudribusi ant nakties mėlynumo minkštasuolio, ji sugebėjo savo žvilgsniu mane ne juokais suklusti. - Norėjau, šiandien dieną praleisti smagiai. Ar bent žinai, kiek dabar valandų?! - Dafnės balsas darėsi vis spigesnis ir tiesiog žalojo mano ausų bugnelius.

- Na, tu atvykai apie pirmą, tai dabar gal kokios trys po pietų? - tai pasakius, mačiau, kad mano draugei tarp antakių susimeta dar nematyta pykčio raukšlelė.

- Dabar pusė šeštos vakaro! Iš nuobodulio net pyragą iškepiau! Jėzau Lėja, tu per daug laiko skiri savo darbui, kartais atrodo, kad tau manęs net nereikia...

Po šių Dafnės žodžių, pajutau didžiulę sąžinės graužatį, nes žinojau, kad ji yra iš tų retų žmonių, kurie brangina draugystę ir kuria galiu pasitikėti. Tiesiog pastaruoju metu mane kankinę košmarai, neleido atsipalaiduoti, o muzika mano išsilaisvinimas nuo viso pasaulio. Dafnė žiūrėjo į mane pykčio ir užuojautos kupinu žvilgsniu, nieko nesakiusi priėjau prie jos ir stipriai apkabinau.

- Atsiprašau...kaip galima išpirkti savo kaltę? - pajutusi kaip įsitempia merginos kūnas, atsitraukusi pamačiau jos spindinčias ir linksmumu trykštančias akis, kurios nežadėjo nieko gero. Susikaupusi ir pasiruošusi viskam, laukiau jos verdikto.

- Tu kūri muziką populiariausioms vietos grupėms, bet tu niekada nesilankai klubuose ar koncertuose, tu esi pritrenkiančio grožio, tik pati to nesupranti. Kitą savaitę vyks koncertas klube pavadinimu ,,Rusys" ir tebunie aš prakeikta jei tu su manimi ten nenuvyksi!

Atrodė, kad mano kūnas suglebo. Niekada nemėgau klubų. Blausus apšvietimas ir nepažįstami žmonės, sukeldavo man nesaugumo jausmą, todėl visada vengdavau tokių vietų. Pagalvojus iš kitos pusės, vien klubo pavadinimas nekelia pasitikėjimo, todėl nors aš ir nevykčiau, mano draugei ten taip pat gali būti nesaugu. Ką gi, pabūsiu jos sargybine, vėl...

- Gerai, sutinku - tarstalėjau pasidavusiu balsu.

Dafnė pratrūko pergalės juoku ir laiminga stipriai mane apglėbė.

- Čia bus amžiaus įvykis, todėl pasistengsiu, kad tai būtų įpatinga, jau dabar lėksiu ir išversiu visą savo spintą, išrinkdama tau tobulus rūbus! Lėksiu, iki pasimatymo Lėja, pyragą gali suvalgyti už mane!

Net nespėjau sureaguoti, kai Dafnė jau rūko su savo automobiliu mano namų keliuku. Pasijutusi vieniša galvojau vėl sėsti prie pianino, kai mano uoslę pasiekė pyrago aromatas, o pilvas garsiai sugurgė. Nusišypsojau pagalvojusi, kaip myliu draugės kulinarinius sugebėjimus.

"Jaučiu, kaip mane kažkas vejasi, bėgu per brūzgynus, kurie braižo mano odą. Drabužiai permirkę nuo kūną talžančo lietaus, užuodžiu supuvusio lavono tvaiką. Noriu rėkti, bet iš mano gerklės nesklinda joks garsas. Protas bando karštligiškai sugalvoti kaip išsigelbėti, bet padaras, kuris mane vejasi, neduoda tam laiko. Jaučiu jo trūkčiojantį kvėpavimą sau prie sprando. ,,Kaukis..." girdžiu vyrišką ir kimų balsą galvoje ,,Tu gali tai padaryti...". Nuo jo žodžių mano kūną užplūdo naujos jėgos ir įgavusi drąsos sustojau. Apsisukau ir pamačiau svilinančiai auksines akis. Jos mane stebėjo."