Šešėlių dukra

XII SKYRIUS

Susirinkusi Arielės karalystės aukštuomenė, laukė, kada galės pamatyti taip lauktų moterų. Kokios jos? Ar jos išprususios? Ar jos pakankamai gražios? Tokie klausimai sklandė visoje pobūvių salėje. Pobūvių salė-pati gražiausia ir prabangiausia vieta rūmuose. Čia patekti gali ne kiekvienas...auksu ir kristalais padabintos sienos, kurios savaime išpuoštos karalystė freskomis, žaižaruojantys sietynai ir milžiniški skliautuoti langai iš kurių galima žvilgsniu aprėpti visą žemumoje esantį miestą. Lyg ir spindesio čia būtų per daug, bet kreminės, satininės užuolaidos suteikė jaukumo. Visi svečiai atsipalaidavę, mėgaujasi gėrimais ir vaišėmis.

Griausmingai sumušti būgnai atkreipė visų susirinkusiųjų dėmesį į priekį žengė princai.

****

Pasipūtę ir nusipenėję žmonės tarsi ėdalo reikalaujančios padugnės sekė mus savo žvilgsniais. Jiems nerūpėjo nei karas, nei karalystės problemos. Šios kilmingųjų dalies nekenčiau labiausiai. Mano pasišlykštėjimo kupiną žvilgsnį pastebėjo Karianas, jo gilus perspėjantis žvilgsnis derėjo prie tamsiai mėlynos liemenės ir apsiausto. Kiekvienas princas buvo apvilktas skirtingos spalvos rūbais, manieji buvo tamsiai raudonos, beveik kraujo spalvos, Archilielio tamsiai žalios. Visi kas tik ten buvo, galėjo matyti nenuneigiamą princų dominavimą. Tokia minti man šiek tiek praskaidrino nuotaiką, todėl šyptelėjau, o Karianas žengtelėjo į priekį:

-Dabar vyks jūsų taip laukta ceremonija, kada mes jūsų karalystės princai, jūsų gynėjai ir sargai pasitiksime savo moteris. Pagaliau galėsite jas išvysti, tikiuosi nenuvilti jūsų mano brangūs svečiai...-užbaigė vyriausiasis mano brolis griausminga gaida.

Atsisukome į už mūsų esančius ir aukštyn einančius laiptus. Sargybinis arklio uodega ir smailia nosimi, savo stambia ir ilga ietimi tris kartus trenkė koto galu į grindinį, tada į salę žengė pirmoji moteris, Kariano elfė. Žmonės džiaugsmingai plojo, o šioji elegantiškai, bet šaltai visiems mojavo. Jai nulipus Karianas padavė jai ranką, bet liko stovėti prie mūsų. Antrojo žengė Archielio katytė. Savo trykštančia energija ir vulgaria suknele ji labai tiko mano antrajam broliui į poras. Pasigirdus paskutiniams ieties dūžiams mano rankos susigniaužė į kumščius.

****

Žengus kelis žingsnius iš už vartų, mane apakino aukso ir kristalų spindesys. Šiek tiek palūkuriavusi, kad atgaučiau normalų regėjimą mano širdis nerimastingai krustelėjo. Pobūvių salė buvo neišpasakyto grožio, bet grožėjimasis neužgožė visų vertinančių žvilgsnių. Jau būčiau apsisukusi ir grįžusi į savo kambarį, kai pamačiau šiek tiek krustelint Danielio galvą, perspėjant nedaryti nieko kvailo. Leistis laiptais žemys buvo neapsakomai sunku, šnabždesių griausmas tai pritildavo, tai vėl garsėdavo. Atrėmiau susirinkusiųjų žvilgsnius savuoju, galiausiai iškėliau galvą ir ištiesinau nugarą. ,,Šiems pasipūtėliams neteks pamatyti silpnos moters" pagalvojau ir net pergalingai pradėjau šypsotis, nes vis pastebėdavau, kad daugiau ir daugiau žmonių nustoja šnabždėti ir tiesiog žiūrėjo. Nulipus laiptais išgirdau Danielių tyliai prunkštelint:

-Kas yra? – šypsodamasi paklausiau

-Nieko, tik parodei, kad esi už juos daug viršesnė, visai neblogai pasirodai Lėja – kelbėjo jis ištiesdamas man ranką.

Toliau buvome nuvesti prie stalo, ten mėgavomės sukrautais valgiais ir gėrimais. Visgi man nebuvo ūpo palaikyti pokalbį. Visi trys princai kalbėjo tarpusavyje, o mes moterys nuolankiai tylėjome iki tol kol pastebėjau įdėmų ir klausiamą Gonės – Archielio moters žvilgsnį:

-Gali man pasakyti, iš kur tu gavai tokią gražią ir prabangią suknelę?-klausė ji manęs murkiančių balsu.

-Geriau jau atsakytum, kodėl tu taip pasikeitei?- prie jos prisidėjo ir Diona.