Sesers svajonė (BAIGTA)

31.

-Tai beprotiška, - kalbėjau sau bandydama nuspręsti ką daryti su nušiurusiais šviesiais plaukais. – Ką aš darau? – Sudejavau, kuomet jau kokį trečią kartą paleidau juos laisvai kristi ant pečių. – Tai beprotiška.

-Nurimk, - jau nesuskaičiuojamąjį kartą pakartojo tetulė Džo, kuri tuo metu kaip tik ruošė kosmetikos priemones, mat jomis ketino suteikti man žavesio. – Viskas bus gerai.

-Atrodau kaip ne sava, - pasiskundžiau apžiūrinėdama savo sėdmenis veidrodyje.

-Sintija, - griežtai pratarė pakeldama į mane akis ir mūsų žvilgsniai susitiko veidrodžio atspindyje, - pirmą kartą atrodai kaip suaugusi moteris. Gerbk tai.

-Man dvidešimt, - susiraukiau dar kartą nuliedama žvilgsniu bordo spalvos suknelę, dailiai prigludusia prie mano kūno. – Aš visai nesijaučiu suaugusi.

-Bet juk nori pamatyti Artūrą? Juk jis to vertas?

Vien dėl šios mažos, stebuklingos būtybės viską ir dariau, nors jau atrodė, kad tuoj, tuoj pratrūksiu ir tiesiog numosiu ranką į savo bandymus pasitempti. Dar nesijaučiau suaugusi ar bent pasiruošusi tai daryti, bet Džo kalbėjo teisybę, Artūras tikrai buvo vertas visų pastangų, kurias tik galėjau įdėti. Ir jei dar negalėjau būti tikra motina, vis tiek norėjau priklausyti berniuko gyvenimui, būti šalia bent kaip draugė. Čia mano principai ir baimės nebeturėjo svarbos, jau seniai turėjau suvokti – nieko nėra svarbiau už vaiką, kuris per mažas apsiginti pats. Tai tėvų pareiga, o aš palikau Kendelą dorotis viena. Buvau nepasiruošusi, bet tai nereiškė, jog neturėjau pasistengti. Ir nors laiko atsukti atgal nepajėgiau, turėjau galimybę pasitaisyti. Privalėjau pabandyti, nes, žinojau, niekada sau neatleisčiau paprasčiausio pasidavimo.

Mėnesi. Jau mėnesį laiko praleidau Sant Franciske, kuris vis labiau įaugo į mano kraują ir netgi pradėjau šią vietą vadinti namais. Per savaitę, nuo tada kai pasakiau Džo tiesą apie Kendelą ir Artūrą, mano gyvenimas neprarado savo įtempto ir greito tempo, bet aš vis dar tuo mėgavausi. Tik naktimis sunkiai miegojau ir dėl naujų priežasčių. Viena iš jų Kendelas. Jei tiksliau, tai jo sprendimas, kad galėsiu išvysti savo sūnų tik po savaitės. Kai tetulė privertė paskambinti šiam vyrui, tikėjausi, jog galėsime susitikti dar tą pačią dieną. Deja, dėl pasimatymo susitarėme tik kitam savaitgaliui, dėl ko net darbe negalėjau susikaupti. Gerai tai, jog būnant valytoja ir nereikia būti itin susikaupusiai, svarbiausia tik nenustoti judėti. Visgi, iš kitos pusės toks sprendimas turėjo ir savo pliusų. Gavau laiko susiprasti savyje, suvokti ko noriu iš santykių su Artūru ir bendravimo su Kendelu. Norėjau, kad mano sūnus manimi didžiuotųsi, o jo tėvas – kada nors man pagaliau atleistu. Nors ir velniškai bijojau, tikėjau, kad didelėmis pastangomis to pasieksiu.

-Nagi, sėsk, - paragino Džo vesdama mane prie kėdės.

 Klusniai atsisėdau ir leidau moteriai padengti mano veidą makiažu, nors prieš tai liepiau prisiekti – nieko per daug nenatūralaus ir ryškaus. Vis dar sunkiai sutariau su moteriškumu, mat mėgau džinsus, šortus ir tiesiog patogius drabužius bei avalyne. Taip pat nekankinau savo odos dirbtinomis priemonėmis, net jei ir visas pasaulis rėkė, kad taip atrodysiu geriau. Nesiekiau būti graži ar tobula, po truputi vis labiau įsimylėjau save tokia, kokia buvau. Tačiau viskam būna išimčių, o palikti gerą įspūdį Kendelui ir Artūrui labai puiki proga.

-Viskas, - gal po penkiolikos minučių pareiškė, kas nuoširdžiai nustebino. Kai paskutinį kartą tetulė prisilietė prie mano veido, tai užtruko gerokai ilgiau ir rezultatas, nors ir stulbinantis, nepatiko mano odai.

Šį kartą Džo pranoko visus mano lūkesčius, nes veidrodyje išvydau save. Šiek tiek padailinta, šiek tiek pagražinta, bet vis dar save, tačiau kokiais keliais metais vizualiai vyresne. Ir tuo pačiu mano įvaizdis atrodė švelnus ir paprastas, o suknelė ir aukštakulniais dar pridėjo solidumo ir grakštumo. Iš tikrųjų atrodžiau kaip suaugusiu, subrendusi moteris, pasiruošusi įveikti visas problemas nesusigadinant šukuosenos. Niekada nemaniau, kad taip atrodysiu, bet jaučiausi gerai. Jaučiausi stipri ir išdidi. Nors dėl to ir teko visą savaitę mokytis vaikščiotis nepatogiais bateliais smailiu kulniuku, o kelis kartus netgi kristi kaip medžiui girioje.