Atsiskyrėlis

Penktas skyrius

-Labas rytas, atsiprašau jog pavėlavau,-uždusęs pasakiau įėjąs į kabinetą.
-Sėskis, nevėluok daugiau,-tarė mokytoja. Visa klasė spoksojo į mane kaip į kokį keistuolį. Atsisėdau į savo vietą, šiandien Džilės nebuvo, tad sedėjau vienas. Nors ir buvau nusisukes, bet jaučiau tuos paniekinančius klasiokų žvilgsnius, jie manęs jau nekentė, nors jie net manęs nepažįsta.
-Na mokiniai išsitraukite vadovėlius ir atsiverskite 34puslapį,-tarė mokytoja-Šiandien susipažinsime su Kromagais. Atsiverčiau 34puslapį, jame buvo vien tik tekstas, ilgas, nuobodus ir smulkiai surašytas tekstas.
-Taigi, gal kas galite pasakyti kaip atskirti Kromagą nuo paprasto žmogaus?-paklausė mokytoja.
-Aš žinau!-šūktelėjo mergina sėdinti prieš mane-Kromagai skiriasi nuo mūsų tuo, kad jų šviesa yra tamsiai mėlynos spalvos ir jie yra tesiog blogio įsikūnijimai.
-Teisingai Eve, mūsų Šviesos kultas nuo seno kariavo su Kromagais, tik pastaruoju metu iš jų nieko negirdėti. Mes žinome tiek pat kiek ir jie žino apie mus-visiškai nedaug. Kromagai yra visiška priešingybė Šviesos kultui, jie yra tamsa, blogis, Kromagai yra tarsi Liuciferio dalelė, o mes esame Viešpaties dalis, tad tarp mūsų ir Kromagų visuomet vyksta karas, toks kaip ir karas tarp gėrio ir blogio, šviesos ir tamsos.
-Atsiprašau, o kaip aš? Aš neatitinku nei Kromagų, nei kulto,-paklausiau.
-Edenai, tu priklausai kultui ir taškas. Net negalvok apie Kromagus,-šiek tiek susinervinusi pasakė mokytoja.
Skambutis. Visi pakyla nuo savo suolų, o mokytoja liepia man pasilikti. Visi išėjo, mokytoja uždarė duris ir pradėjo pasakoti:
-Edenai, niekas neturi logiško paaiškinimo kodėl tavo šviesa yra purpurinė. Bet yra viena sena legenda, kurią žino visi mokiniai, dėl to jie tavęs bijo bei šalinasi tavęs.
-Papasakokit tą legendą,-paprašiau.
-Ech, na senai senai, kai Šviesos kultas ir Kromagai dar nebuvo atradę vienas kito, mūsų senoliai bandė iškviesti Liuciferį. Kad ir kaip stengės, kad ir ką bandė, jiems niekaip nepavyko jo iššaukti. Kol vieną vakarą, po begalinių pastangų, juos išgirdo. Sakoma, jog Liuciferis atrodė kaip angelas, blogio angelas. Jis buvo milžiniškas, jo juodi sparnai buvo sutepti krauju, veido nesimatė, tik švietė kraujo raudonumo akys. "Jūs, kirminai, kaip jūs drįstate mane iškviesti?!" įtūžęs suriaumojo Liuciferis. Mūsų senoliai sustingo iš baimęs supratę jog įpykdė Liuciferį. Bet vienas iš senolių drąsiai stovėjo prieš jį. "Tu, šliuže, ar nebijai manęs?"-ižūliai paklausė Liuciferis. "Man nėra reikalo tavęs bijoti, Dievas mane apsaugos!"surėkė senolis. Pasigirdo lėtas, sadištiškas Liuciferio juokas. "Kadangi taip pasitiki savo Dievu, tai aš tau duodu dešimt sekundžių, jei Dievas nusileis ir išgelbės tave, tai aš tau perleisiu visas savo galias ir paliksiu jus ramybėje, o jei ne, tai aš sukelsiu tau nežmoniškas kančias ir į Žemę ateis mano įpėdinis."sadistiškai šypsodamasis tarė Liuciferis. "Vienas... Du... Trys... Keturi..."pradėjo skaičiuoti. "Penki... Šeši... Septyni..."senoliai meldėsi kiek tik galėdami, bet Dievo nesimatė. "Aštuoni... Devyni... Dešimt... Laikas baigės, o jūsų dievuko nesimato"nusijuokė Liuciferis. Jis pagriebė senolį, jo milžiniškos rankos nušvito purpurinėmis liepsnomis, jis ištarė tris nesuprantamus žodžius, suplasnojo sparnais, "Mano įpėdinis pasirodys tada, kai jūs to mažiausiai tikėsitės. Jis švytės purpurine šviesa ir bus panašus į mane. Sekmės susitvarkant su juo"nusijuokė ir pakilo į padanges su rėkiančiu senoliu rankose.
-Ar tai reiškia jog aš esu jo įpėdinis?-suglumęs paklausiau.
-Nežinau, na bet čia tik sena legenda,-nusišypsojo mokytoja.
-Tik sena legenda... Sena legenda kuria visi tiki ir dėl jos bijo manęs,-išlemenau, nes buvau paskendęs savo mintyse.
-Na, eik į kitą pamoką, jau ir taip ilgai tave užlaikiau,-tarė mokytoja.
-Aha, einu,-atsistojau ir išėjau pro duris.
Nežinau kaip man reikia jaustis, per šias dienas mano gyvenimas absoliučiai apsivertė aukštyn kojom, o jeigu aš dar kažkoks velnio įpėdinis, tai išvis nebežinau... Ai tiek to, mane labiau sudomino Kromagai, apie kuriuos ji pasakojo per pamoką. Jie yra blogis, bet juk Endžės šviesa yra tamsiai mėlyna, kaip ir Kromagų, bet ji tikrai nėra bloga, ji kaip tik yra vienas iš geriausių man pažįstamų žmonių. Net nežinau kas čia vyksta, jau galvą skauda nuo tiek daug įvykių bei informacijos. Nuskambėjo skambutis į pamoką, bet aš taip nenoriu ten eiti... Na ką jau, kažkaip ištversiu likusias pamokas, o poto susitiksiu su Endže ir pakalbėsim apie viską, ką šiandien sužinojau. Greičiau baigtųsi tos pamokos...