Klasė

5.

Kai tik Erikas išėjo už durų, šios užsitrenkė. Jis dar girdėjo, kaip Relė klausia, ar jam viskas gerai, bet tik suspėjo atsakyti, ant grindų nukrito jo juodasis rutuliukas ir ėmė ridentis koridoriumi. Iš nuostabos vaikinas aiktelėjo, bet pasileido bėgti iš paskos. Jis nežinojo kodėl seka rutuliuką. Tikriausiai taip reikėjo. Mokykloje buvo tylu ir nesimatė nė gyvos dvasios. Girdėjosi tik kaip rieda mažas kamuoliukas ir aidi jo žingsniai. Juodasis rutuliukas sustojo prie laiptų į trečią aukštą ir daugiau nebejudėjo. Laiptai skendėjo prieblandoje. Vaikinas peržengė rutuliuką ir ėmė lipti. Jo kūnu bėgiojo šiurpuliai. Kažkas šiame aukšte buvo ne taip. Jame tvyravo keistas kvapas. Kai pagaliau nusileido į trečią aukštą, jis trūksmingai įkvėpė. Jame buvo pilna stiklo šukių. Ne, ne stiklo. Vedirodžių šukių. Ant daugumos buvo kažko raudono... kraujo. Vaikinas pakėlė akis ir apsižvalgė. Kitas koridoriaus galas skendėjo tirštoje tamsoje. Staiga jo akys užkliuvo už įprastinėje vietoje, ant sienos pakabinto veidrodžio. Šis nebuvo sudužęs. Tik apsiblausęs pilkšvai, lyg būtų labai senas. Erikas priėjo arčiau ir pažvelgė į veidrodį. Jo širdis nusirito į kulnus. Veidrodyje, už jo atspindžio klūpojo keturi vaikai. Jie dėliojo Veidrodžio šukes lyg dėlionę. Jų rankos buvo kruvinos, supjaustytos aštrių šukių, jie patys - išbalę ir dėvėjo purvinus drabužius. Erikas girdėjo, kaip čeža stiklas, kaip skimbčioja susilietusios duženos. Jis bijojo atsisukti. Labai bijojo net pajudėti. Nenorėjo, kad tos šmėklos jį pamatytų.
Jis kurį laiką žiūrėjo, tačiau niekas nesikeitė. Pagaliau išdrįso lėtai atsisukti. Už jo nieko nebuvo. Šukės gulėjo nepaliestos. Kai vėl atsisuko, vaikai tebedėliojo šukes. Tačiau, viena šmėkla - mergaitė, pakėlė į jį tamsias akis. Ji atsistojo ir prišlubčiojo prie jo atspindžio iš nugaros. Erikas vėl išgąstingai pasižiūrėjo per petį, bet ten vis dar nieko nebuvo. Kai vėl atsisuko į veidrodį, mergaitė stovėjo už jo ir žiūrėjo per petį.  Jis pasitraukė. Tada ji ėmė brėžti kažką ant stiklo savo kruvina ranka. Ji rašė. Erikas žiūrėjo kaip pakerėtas ir kartu vos gyvas iš baimės. Kai mergaitė baigė, vėl nuėjo ir atsiklaupė prie kitų šmėklų.
Erikas visas virpėjo. Jis bandė perskaityti, kas ten parašyta, bet nepajėgė. Užrašyta buvo kažkaip keistai. Tada jam toptelėjo. Veidrodinis atspindys. Žinoma. Užrašas buvo atvirkščias. Jis vėl ėmė skaityti ir pagaliau suprato. Ten buvo parašytas vienas paprastas žodis.

                            Bėk.

..........
Ačiū, kad skaitėte ;)
smagaus likusio penktadienio 13 :))