Raudonas šviesoforas (Baigta)

45. Mėta.

Prabundu, nes man labai karšta. Iš pradžių nelabai suvoku kas vyksta ir kur esu, bet tada jaučiu, kad esu apkabinta iš nugaros. Velnias. Grįžta vakarykštės nakties prisiminimai... Sofa, laiptai, dušas, tada spintelės ir galiausiai pasiekėme lovą. Tai taip beprotiška.

Dovydas. Jis kaip žaltys mane apraizgęs, tarsi bijotų, kad galiu pabėgti. Lyg galėčiau... Jis vakar mane taip nukankino, kad užmigau akimirksniu. Po galais. Jaučiu kaip visus raumenis skauda ir net ten, nors nebuvau skaisti.

Aš per gyvenimą turėjau daug vyrų, bet jis... Dar tokio nebuvo, per naktį mylėjomės tiek kartų, kad net neatsimenu, orgazmų patyriau tiek kiek per visą savo gyvenimą turbūt. Nesimylėjom, o dulkinomės lyg išprotėję. Jis elgėsi tarsi niekada manimi nepasisotintų, nekaltinu jo, pati tą patį jaučiu. Bet tokio pajėgumo, kaip jis greitai atsigaudavo po savo baigimo... Mėšlas. Vien nuo minties, kad jis vėl į mane įeis krūtys apsunksta, o apačioje pasidaro šlapia. Šūdas. Šūdas. Truputį pasimuistau ir jaučiu kaip jis labiau mane priglaudžia.

- Labas rytas.
Girdžiu mieguistą Dovydo balsą. Jis pabučiuoja mano petį, bet jaučiu dar ir jo varpą, kuri remiasi į mano užpakalį. Net aikteliu. O jis sukikena.
- Aš noriu pusryčių.
Ir man net nespėjus sureaguoti esu apversta ant nugaros, o jis nusileidžia žemyn ir pradeda laižyti mano lytinės lūpas. Aš sudejuoju, jis žino ką daro.
- Jau šlapia, man patinka.
Ir tada įkiša dar pirštą į makštį. Šūdas. Toliau liežuviu atakuoja mano klitorių ir vėliau prideda dar vieną pirštą. Tada suranda G tašką ir viskas. Atlenkiu galvą ir leidžiuosi nešama orgazmo. Taip greitai...

- Dovydai.
Sušunku, nes jis ir toliau mane valgo, tikrai valgo. O aš jau nebegaliu tverti, ten po vakar ir taip žvėriškai jautru. Jis sukikena ir kyla mano kūnu bučiuodamas visur kur tik pasiekia.

- Geriausi pusryčiai...
Sumurkia jis pasiekęs mano lūpas. Jo akyse šokinėja velniukai, kad net bijau įkvėpti. Jis vėl sukikena ir pradeda mane bučiuoti. Jaučiu ant jo lūpų savo skonį ir tai mane vėl užveda. Mėšlas. Jis labiau praskečia mano kojas ir įeina vienu staigiu smūgiu. Aš išleidžiu kažkokius padrikus žodžius, kurių pati nesuprantu, o jis suurzgia ir pradeda mane dulkinti.

- Nebegaliu.
Sušunku, ten taip jautru, neištversiu dar vieno orgazmo. Mirsiu. Bet jis toliau mane smaigo.

- Gali ir paimsi mane kartu.
Suriaumoja jis ir mano kūnas paklūsta jo įsakymams. Tarsi jis turi kažkokius nematomus ryšius su juo. Aš paklūstu, tarsi būčiau jo lėlė. Abu pasiekia orgazmą ir krentame atgal į patalus.

- Po velnių.
Sumurmu, bandau atgauti kvapą. Ar tai kada baigsis? Ar kada nustosiu norėti jo? Ar jis manęs? Ši paskutinė mintis šiek tiek slegia, bet nenoriu apie tai dabar galvoti ir nenoriu analizuoti savo jausmų jam, aš dar nepasiruošusi. Nors abejoju ar kada būsiu tam pasiruošusi.

- Tai buvo...
Atsisuku į jį, matau, kad ieško žodžio tai apibūdinti, nes šiek tiek suraukia savo nuostabia nosį.

- Gerai...
Bandau spėti. Bet jis reaguoja žaibiškai vėl mane užgula. Aš aikteliu.

- Tik gerai?
Suurzgia jis. Mėšlas. Kažkaip per kūną perbėga šiurpas, bet nepasakyčiau, kad malonus.
- Aš turbūt per mažai tave išdulkinau.
Ir vėl bando mane paimti.

- Maldauju.
Nežinau maldauju jo, kad sustotų ar ne... -Po perkūnais.
Nesivaldau kai jis vėl mane užvaldo. Aš byru į šipulius. Jis šiek tiek atsitraukia ir pakiša ranką, suranda mano klitorių ir ji patrina. Taip ateina mano mirtis. Prisiekiu, mirštu... Net pradedu verkšlenti.

- Ar tai gerai?
Įžūliai sušunka.
- Dabar žinosi kam priklausai ir atsiminsi kur aš buvau.
Piktai priduria ir aš suprantu, kad jis mane baudžia. Dabar jis tikrai mane dulkina ir savinasi. Net sukukčioju, jis tai pastebi.
- Mėšlas.
Nulipa nuo manęs ir net iš lovos. Aš nevaldau savo emocijų ir vėl sukukčioju. Iš jo girdžiu tik keiksmų seriją ir jis apsisukęs palieka kambarį. Tada aš pasiduodu jausmams ir pradedu verkti. Net visa suvirpu...

Kas čia buvo? Ir kodėl po galais aš palūžau?!