Direktorius

1.

Atsikėliau 8.00 ryto nuo baisaus košmaro. Buvau visa šlapia, o rankos drebėjo. Nekenčiu sapnų tokių realistiškų. Pasitryniau akis ir nusprendusi, jog jau nebeužmigsiu nuėjau nusiprausti po šaltu vandeniu, jog atsigaučiau. Susitvarkiusi užsikaičiau arbatinuką ir užsitepiau šokolado ant batono, kad skrandis nebūtų toks tuščias.
Buvo išties gražus rytas, saulė švietė, paukščiukai čiulbėjo, tikrai ramus savaitgalis. Tačiau vienas dalykas ramybės nedavė - darbas..
Man būtinai reikia įsidarbinti, nes iš paskutinio " skridau" tiesiogine to žodžio prasme praeitą mėnesį. Ir viskas tik dėl to, jog suknistas kolega nesugeba laikyti liežuvio už dantų. Daugiau apie darbo valdžią užsikišiu ir niekam nesakysiu, ką manau apie juos iš tikrųjų. Man nepatinka lankstytis prieš kitus ir nuolaidžiauti, nes jie " aukščiau" manęs. Aš turiu savo nuomonę, esu žmogus, o ne virvelė. Bet , bet... Turiu verkiant įsidarbinti administratore, nes toks darbas man patinka ir sekasi, plius jau ir taip šeimininkė stumia į kampą dėl nuomos pinigų. Už mokesčius sumokėjau, nes tėvai pasisiūlė padėti, bet visa kita teks pačiai susitvarkyti, nenoriu sėdėti motinai su tėvu ant sprando. Visgi dvidešimt dveji metai. Įklimpau į mėšlą, tai ir išsikapstysiu pati.
*Ding*
Sulaukiau žinutės iš savo draugės, jau neduoda ramybės.
" Susitinkam pakalbėti, turiu neblogą pasiūlymą"
Jei jau taip sako...