Direktorius

37

Buvau ant tokių nervų, tas pokalbis atrodė baisiausias dalykas šiuo metu.
Apsirengiau ir susiruošus atsisėdau laukdama Alex žinutės, jog atvyksta.
Po kokio pusvalandžio suvibravo telefonas.

" Jau nebetoli."

Atsidususi nuėjau link durų ir pamačiusi jo artėjančią mašiną suskubau.
Įlipau ir stačiom akim žvelgiau į jį nerimastingai.
Alex pasimuistė, o tada atsisuko.
- Labas, Ana. - Padarė pauzę tiesiog spoksodamas.
- Kas ne taip? - Ėjau prie reikalo. Balsas išdavė jaudulį.
- Važiuojam pas mane aš noriu rimtai pakalbėti.
- Bet mes juk galim tai padaryti ir čia. - Bandžiau išsisukti, nes nenorėjau važiuoti į jo namus, kai žinau, jog lengvai neišeisiu.
- Negalim. - Nelaukęs mano pritarimo palinko link manęs.
Maniau, jog darys kažką netinkamo, todėl suspaudžiau lūpas, tačiau šis į jas pažvelgė trumpai, o tada dėmesį nukreipė į diržą. Prisegęs nenorom atsitraukė.
- Galėjau tai ir pati padaryti. - Pavarčiau akis.
Šis šiek tiek šyptelėjęs prisisegė pats ir paspaudė gazą.
Nekantravau išgirsti ką jis nori pasakyti, todėl norėjau, jog visas šis susitikimo procesas vyktų greičiau. Kuomet atvažiavom išlipom ir leidomes link durų.
Alex įėjo pirmas ir įjungęs šviesą pasikabino striukę. Kaip visada aptempti rūbai tik šįkart balti ir tai atrodė beprotiškai seksualiai. Palauk, ką??
- Jeigu taip į mane žiūrėsi tuoj pat tave nurengsiu. - Netikėti žodžiai išėjo iš jo lūpų. Dieve kaip atrodžiau graudžiai, tiesiogine to žodžio prasme įsispoksojau, kad vos seilės neišbėgo.

- Ką? - Pasimečiau supratusi, jog jis tą žvilgsnį matė kiaurai.
- Ką girdėjai. - Atsisėdęs prie stalo susidėjo rankas laukdamas manęs.
Atsikrenkščiau ir ėjau lėtai link kėdės.
- Tai mes čia atėjom mylėtis ar kalbėtis apie " rimtus" dalykus? - Žodžiai paliko mano lūpas ir aš nusikvatojau prisėsdama.
Alex nustebęs tarsi sekundei pamiršo dėl ko mes čia ir prisitraukė mano kėdę link savęs. Dabar mes žiūrėjom tiesiai vienas kitam į akis, mačiau tikrą ugnį tame žvilgsnyje.
- O ką nori daryti pirmiausiai ? - Šyptelėjo.
Buvo taip nejauku, kad nusprendžiau eiti prie reikalo.
- Am.. kalbėtis?
Alex pasikasė kaklą ir panosėj tyliai sukrizeno.
- Turiu omeny.. tik kalbėtis.
- Ką žin ar mylėsies su manim išgirdus mano žodžius. - Nutaisęs rimtą veidą pasakė jis.
- Aš su tavim ir taip negulčiau, sakyk kas yra.
Alex atsiduso pakreipdamas galvą į šoną, tarsi galvotų ką su manim daryt.
- Tu tokia užsispyrus ir įsitikinus savo žodžiais, kad man norisi dabar pat tave..- Pertraukiau jį liepdama grįžti prie svarbios temos, nes kitaip išeisiu.
- Ana. Nežinau nuo ko pradėti, bet tu turi tik nepanikuoti, nes geriau nebus..
- Kodėl mane seki, Alex? - Prisiminiau tą žinutę, kuri aiškiai leido suprasti, jog jis stebi kur einu, ką darau ir su kuo.
- Apie tai ir kalbam. Aš noriu tau prisipažinti kai ką. - Vaikinas nuleido akis žemyn. Mane tai neramino.
- Ką?
- Aš užsiiminėju narkotikais. - Sunkiai tai išspaudė jis.
Mane apėmė toks šokas, kad net pakilau iš vietos.
- Tu?? Tu rimtai?? - Greitais žingsniais vaikščiojau iš vienos vietos į kitą vis braukdama per veidą.
Alex tiesiog sėdėjo ir akimis lydėjo mane.
- Atsisėsk. Žinau, kad tau žiauru tai išgirsti, bet sakau tiesą. Tai nėra blogiausias dalykas, Ana.

Šie žodžiai manęs visiškai neguodė, todėl paklaikusi staigiai prisėdau suraukdama antakius. Taip ir maniau, kad jis tikrai kažką daro ir be direktoriaus pareigų.
- Klok!
- Tave sekiau, nes turėjau būti užtikrintas, jog esi saugi.
- Ką?? Prie ko čia aš??
- Atidavinėjau ilgą laiką vienam asmeniui skolą, tačiau dabar viskas susiklostė šudinai, o jis yra tikras gyvulys ir dabar tau gali grėsti pavojus, per mane. - Vis dar stebėdamas kiekvieną mano grimasą tęsė. - Tu turi būti itin atsargi, nes šitas šūdžius nori mane dabar paveikti naudodamas šantažą. Senis sugalvojo, jog jam atsibodo laukti pinigų, todėl nurodė laiką iki kada turėčiau viską atiduoti. Nesiruošiu šokinėti pagal jį, todėl nuleisiu šitą bjaurybę ant žemės, nes per ilgai skraido.
Klausiausi Alex kiekvieno žodžio ir sėdėjau suakmenėjus negalėdama patikėti, jog tai tikra. Jaučiaus tarsi žvelgčiau į kitą žmogų.
- Nežinau ką pasakyti... Nesuprantu kodėl į visą šitą tavo mėšlą patekau aš!
- Jau sakiau. Jis nori atgauti pinigus, todėl ieško visokių būdų mane paveikti, nenustebčiau jei susiradęs tave, tau kažką padarytų, ko aš negaliu leisti ! - Pakėlė balsą šis.
- Tu gal juokauji?? Ką aš tavo silpnoji vieta ?? Dabar turėsiu bijoti gyventi??
- Tu man rūpi, Ana.
- Ne! - Purčiau galvą. - Suknistai melavai visą laiką! Nebučiau niekada ir sužinojus, jei ne dabartinė situacija! - Rėkiau jam į veidą.
- Kaip aš tau galiu kažką sakyti, jei tu šauki! Nenorėjau būti atstumtas. - Susiraukė šis.
- Velniop tave, Alex! Jei tu iš tikro man kažką jaustum, būtum vengęs manęs, kad netapčiau paskui kažkokio suknisto asilo įkaite!
Netekęs kantrybės vaikinas pakilo iš vietos ir čiupęs mane užsikėlė.
- Nebedaryk to, paleisk! - Trankiau kumščiais į nugarą.
- Aš jai nieko nejaučiu, sako. - Murmėjo panosėj.
Kuomet užlipo laiptais pasileido link savo kambario ir grubiai numetė mane ant lovos.
- Nenervuok manęs, Alex! - Muisčiaus, kol šis bandė suimti mano rankas. Iš to psicho pradėjau juoktis, bet jaučiaus kaip niekad pikta. Karštis veržėsi vis labiau, greičiausiai buvau visa violetinė.
- Tau juokinga? - Prispaudęs mano rankas žiūrėjo iš viršaus. Negalėjau gerai matyti jo reakcijos, nes buvo gan tamsu. - Aš tau nieko nejaučiu, Ana, tu tikrai tuo įsitikinus?? - Palinko link mano veido kvėpuodamas į mane.
- Taip ! - Buvau tokia įsiūtusi, jog sugebėjau tik prieštarauti.
- Aš tavęs vengiau, o tu vis prašmežuodavai ne laiku ir ne vietoj. Iš pradžių galvojau, kad tik aš tave įsižiūrėjęs, bet su kiekvienu kartu mačiau kaip spoksai į mane, kaip prieštarauji sau, man pabodo, norėjau įrodyti kad tarp mūsų tvyro stiprus ryšys. - Kalbėjo man tiesiai į veidą vis dar nesitraukdamas. - Aš tave suknistai dabar turėsiu saugoti, nes nenoriu tau problemų! O tu sakai, kad nieko nejaučiu?? Vienintelė tokia ožka kaip tu sugeba mane išvesti iš visiškos kontrolės.
- Nebijok. - Nusijuokiau sarkastiškai. - Dabar tarp mūsų jau tikrai niekas nebegalės būti kai pastatei mane į pavojų.
- Tarp mūsų jau senai kažkas yra.
- Nėra.
- Nebandyk manęs.
- Nėra, Alex!
Vaikinas grubiai įsisiurbė į lūpas neleisdamas man pasitraukti ir bučiavo tol kol aš tiesiog pasidaviau jo įtakai.
Lūpomis leidosi link kaklo ir šiek tiek dantimis jį suėmė, kas sukėlė nepaaiškinamą jausmą. Grubiai tyrinėjo rankom mano kūną, kol galiausiai pradėjo atseginėti man marškinius.
- Ką darai? - Dusaudama sustabdžiau jį.
- Nieko kas tau nepatiktų. - Gundančiai kalbėjo toliau tęsdamas šį veiksmą.
Nebuvau pilnai atsidavusi jam, todėl stengiaus sustabdyti jo rankas, tačiau jis nebebuvo ramus.
Bučiuodamas mane kuždėjo.
- Atsimeni kai sakiau, jog sekantį kartą nebeatsakysiu už savo veiksmus. - Lėtai nuvilkdamas mano marškinius bučiavo nuogą petį. - Nejuokavau.
- Alex. - Kažkodėl tai labiau nuskambėjo kaip dejonė, tačiau aš tik norėjau, jog jis liautųsi, nes buvau beprarandanti savitvardą. - Tiesiog sustok. - Dengiaus krūtinę, nors ir nebuvau pilnai nuoga.
- Kodėl turėčiau, Ana? Duok man svarią priežastį. - Tas viliojantis balsas ir jo elgsena mane vėl varė iš proto.
- Mes to negalim daryti. - Bandžiau pastūmti jį nuo savęs, tačiau jam mano rankos tik " trugdė", todėl vėl jas suėmė ir tvirtai laikė įsisprausdamas man tarp kojų. Aš nebuvau tokia kvaila, žinojau ką jis daro, tačiau buvau nekalta ir tikrai bijojau atsiduoti būtent jam.
- Galim, Ana. - Mano visas kaklas buvo nusėtas jo bučiniais, o aš tirpau, kaip jis ir kažkada minėjo. Buvo teisus.
- Aš nekalta. - Piktai sumurmėjau.
Alex atsiduso ir kai jau maniau, kad atsitrauks jis tik dar labiau pablogino viską, lūpomis braukdamas man per ausį.
- Žinau. - Galėjau jausti kaip jis šypsosi. Šiurpuliai neapleido manęs visą šį laiką, atrodė kad adrenalinas tik didėjo. - O man taip dar geriau. - Tas velniškai seksualus balsas šnibždėjo tiesiai į ausį.
Nežinau tiksliai dėl ko aš vis dar jį traukiau nuo savęs, tiesiog jis man buvo toks pavojingas vyras, jog maniau, kad negaliu būti šalia jo, nes jis permato mane kiaurai ir žino kaip mane paveikti, jog daryčiau viską kaip jis nori. - Ir ypač, kai tu dar nekalta... Noriu tavęs dar labiau, kad suprastum ką reiškia tikras malonumas. - Visą laiką šypsojos.
- Alex. - Šiek tiek atsipeikėjau. - Atvažiavau čia tam, jog išgirsčiau, kad tu dar pavojingesnis nei atrodai ir kad man gręsia nemalonumai, o dabar lyg niekur nieko manai imsiu ir mylėsiuos?? - Mano virpantis balsas išdavė, jog aš taip pat galvoju ne apie tą ką reikia.
Šis vyras tikrai iš pragaro. Tarsi erzindamas lėtai trinėsi į mane žvelgdamas tiesiai į akis.
- Žinai tiesą. Galiu prižadėti, kad šitą mes sutvarkysim. - Galėjau jausti jo pasididžiavimą ir tai priversdavo mane atsidusti. - Žinai..- lėtai įkišo ranką po mano kelnėmis, kas privertė mane krūptelėt ir sustingti. -  Jei tu dabar tikrai tik apie tai galvotum, nebūtum tokia sudrėkus, brangioji. - Sukrizeno jis visiškai mane sugėdindamas. - Aš ir taip vos laikiaus jau ilgą laiką, nepraleisiu šitos progos.
- Aš.. - Man buvo nemalonu tai pasakyti. - Aš bijau. - Visiškai nusispjoviau į tą faktą, jog esu jau pilnai suaugusi ir turėčiau paprasčiau į viską reaguoti, nes viduje jaučiau didelę baimę ir nenorą būti Alex kontrolėj. Jis mane matė pakankamai tvirtą, todėl tikrai nenorėjau, jog pamatytų tą kitą pusę.. tą nekaltą mergaitę, kuriai toli gražu iki lovos reikalų ir pasitikėjimo savim šioj srity.
Alex purtė galvą ir stipriai sugniaužęs mano liemenį dar labiau prisispausdavo.
- Žinau, bet atsipalaiduok. - Glostė mano plaukus. - Su tavim reikia atsargiai..Kol kas. - Suniurzgėjo rankom traukdamas mano kelnes žemyn.
Staiga išgirdom telefono skambutį. Alex nuleido galvą ir susinervinęs puolė prie mobilaus.
- Kas čia drįsta trugdyt. - Pakeldamas ėmė burbėti. - Kas yra?? Ne, ne laiku. - Tada pirštu parodė į mane, šiek tiek patraukdamas telefoną. - Prie tavęs dar grįšiu. - Skambėjo grasinančiai, tačiau kartu ir gundančiai. - Palauk, ką?

Netrukus visas susiraukęs išėjo iš kambario į svetainę. Mane paėmė išgąstis, jog tas skambutis gali būti susijęs su tuo vyru. Dabar sėdėjau čia ir nežinojau ką daryti. Mano širdis daužėsi, o iš gėdos apsirengiau tankiai kvėpuodama. Negaliu patikėti, kad aš jam beveik atsidaviau, kai jis man prisipažįsta tokius baisius dalykus. Kokia mergina pultų į lovą su vyru, kuris tik ką pasako, jog gręsia pavojus.  Laikiaus už kaktos nustebusi savo elgesiu.
Galiausiai nusileidau į svetainę. Alex vis dar kalbėjo, drįsčiau teigti, jog apie kažką rimto. Priėjusi įsipyliau stiklinę vandens ir vienu gurkšniu išgėriau. Jaučiau kaip dega žandai, norėjau greičiau grįžti į savo būseną. Pats šėtonas pamatęs mane apsirengusią išmetė klausiamąjį žvilgsnį.
- Gerai, supratau, Aha, Iki. - Baigė kalbėti.
- Kas buvo?? - Paklausiau.
- Kodėl tu apsirengus ? - Pakeldamas rankas dabar Alex man atrodė juokingai. Maniau, jog tas skambutis jį prablaškė, bet pasirodo klydau.
- Ką.. am.. Nes kažkas skambino ir tu išėjai, todėl tai padariau ir aš. - Sulemenau.
- Pfff.. Mes dar nepabaigėm ką pradėjom.
- Nu va, ką padarysi. - Suprunkščiau praeidama pro jį.
- Aš tave padarysiu.
Atsisukusi į jį juokiausi, nes jis mane stebino vis labiau ir labiau. Bet tai tikrai nebuvo juokinga, tiesiog kas kart kai mes liekam dviese pasijaučiu ne sava, o per jį galvoj palieka jovalas.
Šis pirštu parodė aukštyn.
- Eini.
- Ne, neisiu. Užtenka žaisti.
Alex veidas vėl persimainė į tą demonišką miną, ko jis čia vaipos.
- Lėlyte.. - Nuėjęs prie spintelės išsitraukęs antrankius metė žvilgsnį į mane juos rankoj sukdamas. - Mes dar net nepradėjom.
Nuryjau susikaupusias seiles. Kas.per.šūdas.