Direktorius

21

Pirmasis gurkšnis buvo šlykštus, todėl atsikosėjau. Kol niekas manęs nestebėjo akies krašteliu pažvelgiau į Alex ir prisiminiau tą naktį, kai mes gėrėm. Kuomet mano akys sustojo ties jo lūpom, pamačiau šypsnį ir staigų atsisukimą į mane. Pasijautus pagauta pasimuisčiau ir pyliau sekančiam žmogui gerti.
- Atsiprašysiu. - Iš vietos atsistojo Kristina ir man linktelėjo galva, jog eičiau paskui ją.
Palaukusi kol jos nebesimatys, atsistojau ir aš pranešdama, kad tuoj ateisiu.
Ieškojau tualeto, kuomet pakėlusi akis pamačiau užrašą"WC". Atidariusi duris pamačiau prieš veidrodį stovinčią Kristiną sukryžiuotom rankom.
- Na? Ar turi man ką papasakoti? - Žinau, jog ji bandė iš manęs ištraukti kažkokią info susijusią su Alex, tačiau tikrai nesiruošiau nieko pasakoti.
- Ką ? - Apsimečiau kvaila. Tai man puikiai sekasi.
- Tu ką, rimtai tokia durna? Tarp jūsų tikrai kažkas yra buvę, o tu man nesakai, šikne. - Neatstojo ši nuo manęs bandydama įžvelgti manyje melą.
- Aš nesuprantu iš kur tu vis ištrauki tai? Mažiausiai aš čia suprantu, kas jam yra. - Ties ta dalim nelabai melavau, nes tikrai neturėjau nei žalio supratimo kas jam čia užėjo, kai visą laiką vengėm vienas kito ir mums tai sekėsi puikiai.
- Hmm, nežinau ar tikėti, bet tas jo žvilgsnis į tave.. kaip liūtas pamatęs stirną.
- Kristina.. Prašiau tavęs nebekalbėti apie tai, aš nesuvokiu 100 procentu esamos situacijos lygiai taip pat kaip ir tu. - Pusiau priburiau aš.
- Na gerai gerai, palauk einu į tualetą.. nors bendrai.. eik gal, supras kitaip, kad bėgam viena kitai iš paskos iš lempos.
Sutikusi su jos mintimi išėjau iš tualeto ir grįžau prie stalelio, tačiau pusę žmonių nebebuvo. Pasukusi žvilgsnį į kitą pusę pamačiau besigrabinėjančius vieni su kitais darbuotojus. Nežinau ar tai..derama? Netrukus ėmė groti viena iš man labiausiai patinkančių dainų  Shouse - Won't forget you. Šypsodamasi žvelgiau į Kristiną, kuri jau spėjo prisiplakti prie juodaplaukio. Ši judino klubus kaip tikra šokėja.
- Viliokle..- tyliai tariau sukrizendama, tačiau buvau išgirsta. Visgi pas kažką didelės ausys.
- Tu? Taip. - Alex išsivėpęs žvelgė į mane ir dabar iš tikro patikėjau Kris žodžiais, kuomet sakė jog susileis kaip vaikas prieš saldainį. Pokalbis iškart krypo ties nejaukumu, todėl numojus ranka ruošiausi suktis atgal, tačiau tvirta ranka sugriebė už suknelės.
- Ką tu čia-? Nespėjau užbaigti sakinio, nes buvau pertraukta.
- Einam pašokti. - Drąsiai matant kitiems nusivedė į ratelį. Suėmęs ranką apsuko ratu ir grubiai prisitraukė arčiau. Žiūrėjau į jį persikreipusi, nedrąsiai judėjau. Jis buvo dominantas šokyje ir tai pastebėjo šalia šokantieji. Alex buvo įsijautęs į dainą karts nuo karto pats ją uždainuodamas. Nedroviai nusijuokdavau, nes nesu tokio jo mačiusi ir greičiausiai ne aš vienintelė, kadangi kiti buvo apstulbę žiūrėdami į mus. Ėmiau judinti klubus, rankas, kojas daug drąsiau, kadangi pati įsijaučiau į dainą, tačiau jaučiau kaip kiekvienas jo prilietimas priversdavo kūną suvirpėti. Nuo sukinių man apsvaigdavo galva, o kojos imdavo pintis, tačiau šis vyras mane pastatydavo į vietą per sekundę. Kas kart sukdamas laikydavo už liemens. Kiekvienas jo judesys buvo užtikrintas, galiu teigti, jog šokti tai jis tikrai moka. Bet kuri su juo judėdama būtų pakerėta arba iškart įsimylėtų. Nuo įvairiaspalvių šviesų Alex akys suspindėdavo, šiandien jis buvo kaip niekad patrauklus. Pasilenkęs prie ausies, beveik liesdamas ją lūpomis šnabždėjo.
- Atrodai kaip lėlytė. - Jaučiau kaip šypsosi. Padaręs tarpą vėl paėmė už rankų ir jas lingavo pats judindamas kūną, tada trūktelėjo į  save taip, jog mano nugara švelniai atsitrenktų į jo krūtinę. Pasilenkęs prie kaklo vėl kalbėjo savo tyliu balsu ir nepadoriais žodžiais. - Keliate nešvankias mintis man, panele Aniston. - Tarė dar kart nužvelgdamas mano aprangą. Šios pora minučių atrodė kaip amžinybė. Nors ir judėjau laisvai, bet viduje jaučiau didelę įtampą. Energija, kuri tvyrojo tarp mūsų buvo per daug stipri ir tai matant kolegoms norėjau pranykti ir nebepasirodyti. Jei būčiau dar ilgiau pabuvus šio žmogaus glėbyje, tikriausiai, tiesiogine to žodžio prasme būčiau susileidus, labiau dėl to, nes per pilvo apačią praeidavo jausmų banga, o tai išmušdavo iš vėžių. Man trūko deguonies ir aš tikrai jau norėjau būti paleista. Mano maldos buvo išklausytos. Pasibaigus dainai atleido. - Ačiū už šokį. - Mirktelėjęs išėjo prie vyrų, kurie vis gurkšnojo degtinę ir šnekučiavosi. Susimėčiau, nes į mane buvo įsmeigtas ne vienas žvilgsnis, kai kurios merginos atrodė taip tarsi norėtų mano mirties. Nieko nelaukusi pasišalinau nuo ten ir pribėgusi prie Kristinos pasakiau, jog einu parūkyti.
- Tu visa violetinė! - Vis dar išsižiojus tarė ji.
- Man labai reikia parūkyti.
Nesistebiu kodėl ši ėjo iš paskos.