Direktorius

33

Po to karto klube nusprendžiau, jog laikas grįžti pas Džonį. Juk negaliu pas Kris taip apsigyventi. Žiūrinėjau interneto svetainėje įvairius butus, ieškojau kiek įmanoma pigiau. Pasirodžiusi vėl vaikino namuose, pajaučiau, jog tas pyktis taip ir neišblėso, nei vienam. Žinojau, jog aš jam čia kaip našta ir jei galėtų atsikratytų manęs tuojau pat. Bet yra kaip yra. Prišnekėjo pats, dabar tegul palaukia kol žmoniškai susirasiu kažką ir atsistosiu ant kojų. Tada nusisuksiu išeisiu ir daugiau niekada nebeatsigręšiu. Apmąsčiau sėdėdama kambary, tyloj, apie savo dabartinį gyvenimą. Apsirengusi striukę batus, užsidėjusi ausinukus išėjau pasivaikščioti. Džonio namie nebuvo, todėl laisvai galėjau atsipalaiduoti, tačiau nenorėjau būti tarp tų sienų, tad išėjau į lauką prasiblaškyti. Susiradusi artimiausią suoliuką prisėdau ir šiuo metu vienatvė labiausiai teikė džiaugsmo, tai buvo atgaiva mano protui, kūnui. Galvojau apie tai, kaip vienas sprendimas pakeitė mano gyvenimą. Buvau pasimetusi. Vis iš galvos neišėjo Alex žodžiai nors jo ir nebuvo šalia, aš jį jausdavau, tarsi būtų palikęs pėdsaką kiekvienam mano žingsnyje. Norėjau pagaliau apsispręsti ką daryti, bet niekas nešovė į galvą. Jau penktadienis, o aš visiškai nesusitvarkiau su savim ir tikrai nežinojau, kas bus kai Alex mane vėl sutiks. Darbe viskas buvo vienodai, kaip visada. Ši savaitė nebuvo tokia sunki, tačiau vistiek pasijaučia, ypač ant akių. Daugiausia laiko ir praleidau su savo kolege, ji mane vis "pjovė" dėl prisipažinimo Alex, tačiau mane tai vis labiau erzino, o ir tas trinimasis vėl Džonio namuose kėlė depresiją. Norėjau savo kampelio ir labai tikiuosi greitu metu jį turėti.
Man reikėjo daugiau laiko skirti tik sau, todėl ėmiau ieškoti svetainėje viešbučių. Susiradusi paskambinau paklausti ar turėtų laisvą kambarį vienam žmogui. Mano laimei, turėjo ir ne vieną. Užsirezervavau. Nereikėjo labai jau daug mokėti, kaina visai tenkino, todėl išsišiepusi kulniavau atgal, jog galėčiau susikrauti keletą daiktų.
Po poros valandų išsikviečiau taxi pasakydama adresą. Diena jau ėjo į vakarą, tačiau žinojau, jog rytoj nereikės niekur keltis, todėl norėjau leisti sau pasimėgauti ramybe ir nauja vieta. Nuo šio atvykimo į Kauną, jaučiu, jog tik pirmą kartą buvau šitaip patenkinta savo sprendimu ir neabejojau, jog man to reikia.
Žengiau pro duris tvirtai laikydama savo kuprinytę.
- Sveiki. - Maloniai pasisveikino senyvo amžiaus moteris. Iš veido atrodė gan pavargusi, tačiau stengėsi išlaikyti kuo mandagesnę miną.
- Laba vakara. - Šyptelėjau.
Moteris primerkė akis tarsi prisimindama kažką.
- Ar ne jūs skambinot dėl kambario vienam žmogui?
- Taip taip. - Linkčiojau.
- Balsas pasirodė girdėtas, todėl ir padariau išvadas, jog su jumis būsiu nesenai šnekėjusi. - Sukrizeno ši pradedama krapštytis tarp sukabintų raktelių.
- Prašau, jūsų 202 kambarys. - Tiesdama raktus man į delną švelniu balsu tarė.
- Dėkoju.

Atsikvėpiau ir ėjau į savo kambarį.
Atidariusi duris pajutau gaivų gėlių aromatą, giliai įkvėpiau pasimėgaudama šiuo kvapu. Jis nebuvo per daug erzinantis ar spaudžiantis galvą, aštrus ar per daug saldus. Mano nuomone, tai buvo puikus derinys.
Įsikūrusi nusprendžiau atsidaryti šampano butelį. Gal ir dažnokai geriu, bet tai darydama viena bent jau nepadauginu, o tik leidžiu žandams įkaisti, o kūnui atsipalaiduoti. Buvo televizorius, tačiau nebemėgstu jungtis tų pačių kanalų, kur rodo 100 kart matytus filmus ar niekam tikusias laidas, todėl išsitraukiau savo kompiuterį, kurį jau senai turėjau ir įsijungiau "Red notice" filmą. Šis bent jau naujas ir tikrai įdomus.
Po dviejų valandų susiskambinau vaizdu su mama.
- Na kaip tau mieloji?? - Teiravosi rūpestingai ši sulindusi visa į ekraną.
- Mama. - Susikvatojau. - Atsitrauk šiek tiek nuo telefono, puikiai tave matau.
Na jaučiuos gan normaliai, va dabar sėdžiu viešbutyje ir esu laiminga, nes pagaliau gavau ta ramybę, atsiribojau nuo visko. - Pasakojau aš.
Netrukus į eterį išlindo ir tėtis valgydamas makaronus. Atrodė juokingai su apaugusia barzda ant kurios karts nuo karto nukrisdavo makaronas.
- O tai ką, tu viena?
- Na žinoma. - Pakėliau rankas gindamasi. - Nebūtina visada leisti laiko su kažkuo tai, kartais reikia ir save tiesiog palepinti.
- Ar dar gyveni pas Džonį, Karolina aplanko? Pas mus buvo prieš porą dienų atlėkusi, bet atrodė labai išsiblaškiusi, o akys raudonos tarsi būtų verkusi.
Sunerimau dėl jos, nes kai žinau ką iškrėtė tas mulkis, vis imu abejoti ar jam tikrai dar ilgai pavyks tai nuslėpti ir kaip stipriai skaudės Karolinai. Būtent dėl to aš santykių nenoriu. Kuomet visas dėmesys skiriamas tau, viskas tvarkoj, tačiau einant laikui atsiranda nauji žmonės, o ties čia prasideda nesąmones.
- Ką? O ar ji kažką sakė ? Dėl ko atėjo? - Bandžiau išgauti nors kažką, jog nusiraminčiau ar bent jau nelikčiau nežinomybėj, kas man pastaruoju metu dažnokai būna.
Mama žvilgtelėjo į tėtį, paskui į mane tarsi jaustų, jog kažkas ne taip.
- Na ji tiesiog atvežė mums savo gamintos sriubos, norėjo, jog mes įvertintume ir tuo pačiu pavalgytume. Kažkokia vis dėl to pasikeitusi ji, Ana. Ar tarp jos ir Džonio viskas gerai? - Mamos nuojauta visada liks geriausia.. tai buvo klausimas kaip kulka man į širdį, aš juk žinau ir tyliu... Nes neįsivaizduoju nuo ko pradėti, ne visiems lengva paimti ir suskaldyti žmogų per pusę. O gal... Gal ji jau žino ?? Gal ji tiesiog tyli apsimesdama lygiai taip pat kaip aš..
- Ana, tu dar čia?? - Mama mojavo su ranka per ekraną galvodama, jog aš užstrigau. Tiesiog užsižiūrėjau į vieną vietą vėl nugrimzdama giliai kartu su savo mintimis.
- Aš čia. Aš čia.
Daugiau mes nebekalbėjome apie draugę, tačiau ir tie keli sakiniai nuliūdino mane. Manau reiks jai parašyti. Reikia pašnekėti rimtai.
Po pokalbio jaučiau, kad esu įsitempusi kaip styga.. ir kiek nedaug reikia.
Bandydama nusiraminti ir šiuo metu dėl nieko neapsikrauti, prisipyliau vonią ir įlipusi mėgavaus karštu vandeniu.
Jaučiau kaip merkiasi akys, tačiau nenorėjau taip anksti nueiti miegoti, todėl išlipusi užsidėjau savo chalatą ir nuėjau įpilti vandens į elektrinį virdulį, nes norėjau citrinų arbatos. Po vonios jaučiaus kaip išsinėrusi iš savo senos odos į naują, tarsi iš naujo atgimusi. O koks stebuklingas tas vanduo yra.