11

279 8 1
                                    

Lipome laiptais į antrą aukštą. Mano dėmesį patraukė ant sienų sukabintos šeimos  nuotraukos, tačiau viena ypač  užkliūdė akį. Iš visų, ji buvo mažiausia. Jaunas vaikinas per petį apsikabinęs dailią merginą, jų veidus puošė šypsenos.
Viduje knietėjo paklausti kas tai per nuotrauka, tačiau dėl kažkokios priežasties protas stabdė žiotis. Pasiekę duris mes sustojome. Alex pasisukęs į mane atsiduso ir ištiesęs ranką parodė į kambario duris. Jas pravėręs tarė.
- Štai, jei tau tinka, iki ryto gali nusmigti čia. - Kalbėdamas pabrėžė žodį "tau" kas sukėlė juoką. Nežinau kaip jis, bet aš jaučiausi apdujusi, ne savoj būsenoj, neprisimenu kada šitaip gėriau.
- Štai čia vonia jei jausi norą nusiprausti ir šiaip susitvarkyti..
- O kur ju- tu miegosi? - Taip, susimaišiau, nes taip imti ir " tujinti" nėra paprasta kai visą laiką kreipiuos kaip į kokį poną.
Jo veido išraiška tarsi rodė " faktas, jog kitur".
Įėjau į kambarį, įjungiau ant stalo stovinčią nedidelę lemputę, kuri gražiai nušvyto prieblandoj.
Atsisėdusi ant lovos, suvokiau kokia ji patogi, todėl šiek tiek pajudėjau, jog įsitikinčiau ar man nesivaidena. Na jei tokioje lovoje miegočiau kiekvieną dieną, kažin kada atsibusčiau..
Alex stovėjo atsirėmęs į durų staktą, susikišęs rankas į kišenes , sukryžiavęs kojas ir tiesiog stebėjo mane. Kol galų gale aš užbaigiau šią tylą.
- Nuotrauka. - Kažkur žvelgusi, bet ne į jį - prisiminiau. - Kas toje nuotraukoje, kuri pakabinta ant sienos?
Vaikino akys kažkur sužiūro ir netrukus jis nutaisė liūdną išraišką, kuri man leido suprasti, jog paliečiau kažkokią gilią žaizdą tūnojančią jo viduje.
Išsitraukęs iš galinės kelnių kišenės cigarečių pakelį įsikišo  vieną iš jų tarp lūpų  sukdamasis nuo manęs.
- Einu įtraukti dūmo.
- Einu tada ir aš.
Tikrai nenorėjau po tokios akimirkos likti viena, jau ir taip visas mūsų bendravimas - vienas nesusipratimas, nesiruošiu vis patirti tą nejaukumo jausmą vien dėl kažkokios perkreiptos jo reakcijos.
Lipome žemyn, o išlindę į terasą įtraukėme nikotino, žvelgėme kažkur į tolumą.
- Tai buvo mano žmona. - Visiškai nesitikint į mano klausimą buvo atsakyta.
- Tai vis dėl to turėjai žmoną.. - nutęsiau.
- Turėjau, labai mylėjau. Buvau toks naivus, kad nusprendžiau, jog žūtbūt pasipiršiu iki 24. Nežinau kodėl visa tai skubinau, iš tikro niekas neturėjo prasmės. - Nieko nesakiau, leidau jam išsilieti, manau, kad jam reikėjo pauzių norint išpausti sekantį sakinį. Greičiausiai tai paliko didelį skausmą, kuris jį gniaužia. Jaučiau ramybę ir pasitikėjimą sklindant nuo jo, vertinau tai, jog jis išvis kažką pasakoja asmeniško.
- Jei tik būčiau žinojęs...- Tarsi grįždamas į prisiminimą kalbėjo jis.

* Prisiminimas*
- Ema, mieloji mano.. - Rakindamas duris sau tyliai šnabždėjau. Visą dieną nemačiau jos per tą darbą , pasiilgau beprotiškai...
Įkišau raktą, pasukau, atidaręs išmečiau šiepą tikėdamasis pamatyti savo moterį virtuvėje. Kai aš grįžinėdavau iš darbo ji visuomet manęs laukdavo su kavos puodeliu rankose, pamačiusi mane puldavo į glėbį, suteikdavo tuos jausmus, kuomet santykiai būna tik tik prasidėję.
Tą kart to nebuvo. Jos virtuvėje neišvydau, tyla, tuštuma. Iki kol neužkabino manęs vienas garsas, kuris buvo skleidžiamas už  kambario durų.
Maniau, jog pasigirdo, bet tyliai priėjęs prie jų, pridėjau ausį...
- Oh..Markai.. - Sklido dejonės iš Emos lūpų.
Kas per velnias???!
Duris spyriau iš kojos it pašėlęs žvėris.
- Ema??! Ką tu blt darai??
Tas šlykštynė atšoko nuo jos tarsi būtų nuplikytas ir prisidengęs ėmė rinktis rūbus.
- Ateik čia šūdo gabale ! - Ėmiau talžyt keikdamasis, tačiau tas šunsnukis vos ne vos sugebėjo išsisukti nuo sekančio smūgio ir neberizikavęs tepė slides.
- Alex ! Leisk man viską paaiškinti! - Paslėpusi savo kūną po kaldra susiėmė už plaukų nežinodama nei ką sakyt , nei ką daryt.
- Kaip tu taip galėjai?? Aš tave taip mylėjau, o tu ! - Norėjau ją sudraskyti į skutelius, nes negalėjau pakelti skausmo.
- Dink iš mano namų tu supista kekše. - Paskutiniai žodžiai palikę mano lūpas.
Emos pamišęs žvilgsnis, šokas...
Drebančiomis rankomis susigraibė numėtytus drabužius ir dar kart pažiūrėjus į mane kaltės žvilgsniu dingo iš akiračio visiems laikams.

Klausiausi Alex pasakojimo ir buvau šokiruota, kad tokių merginų išties dar egzistuoja, kaip apmaudu. Susiėmiau už burnos, nes tam nereikėjo žodžių, tačiau vienas klausimas nepaliko galvos.
- Apie tokias net sakyti nieko nereikia, nekenčiu išdavysčių...Bet tokiu atveju laikyti nuotrauką nėra savęs skaudinimas?
- Žinau, kad greitu metu nuimsiu. Tikriausiai tai buvo tuo laiku stipriausia meilė kokią jaučiau, todėl negalėjau paliesti tos nuotraukos. Negalėjau nei nuimti, nei pažiūrėti, buvau pamiršęs, kad ji ten stūkso.
Alex pagaliau atsuko žvilgsnį į mane ir su panieka veide šyptelėjo.
- Įdomiausia tai, jog tą kart neišvydau nei vienos jos ašaros. Nei vienos.
Giliai atsidusęs kaip atsidusta žmogus išsakęs kas senai nedavė atsikvėpti, sutrypė nuoruką ir pamojęs ranka taip mane pakvietė grižt vidun.
Tikrai neapsakomą ryšį jaučiau su šia asmenybe, žinau, kad nepažįstu, žinau kad pažinties laikas visiškai dar trumpas, bet kai sėdžiu ir su juo kalbu aš vis " iškeliauju" iš realybės ir pasijaučiu tarsi jį žinočiau jau labai senai...
Mes grįžome į tą kambarį tik šįkart jis nebestovėjo tarpdury, prisėdo ant lovos ir žiūrėjo į mane tarsi kažko laukdamas.
- Ar kažkas ne taip?
- Laukiu dabar tavo istorijos.
Ak Alex, aš nenoriu tau pasakot nei vienos.
- Kokios ? - Bandžiau apsimesti kvaila.
- Nežinau. Rinkis. Minėjai kad kai kurie vyrai monstrai, noriu išgirsti priežastį. Arba pasakyk kas šiandien įvyko. - Jo žvilgsnis buvo reiklus ir tai mane spaudė į kampą. Nesiruošiau pasakoti apie šiandieną, dvejojau ir dėl kitos istorijos, tačiau ją aš jau atgyvenau, ją atkentėjau, todėl pabusiu atvira tik tam, jog jis nesijaustų ištraukęs iš savęs paslaptį ir nieko nesulaukęs atgal.
- Na. - Mąsčiau nuo ko pradėti. Įsipatoginau, jaučiau kaip Alex įsitempia, galbūt bijojo išgirsti arba laukė, kantriai.
- Na, stengiausi išmesti detales iš savo galvos, tačiau trumpai tariant ta pati situacija kaip ir tau. - Jis sukluso. - Neturėjau aš vyro, tai yra, vestuvių, neturėjau ir to nepakartojamo jausmo viduj būnant su juo, tačiau man jo draugija tiko, o ir pats atrodė švelnus it pūkelis, angelas nusileidęs iš dangaus. Nuo šešiolikos su juo bendravau iki kol manęs nepabučiavo. Nejaučiau aš tų drugelių pilve kaip rodo filmuose ar kaip aprašo knygose, tačiau buvo gera turėti žmogų šalia, buvo įdomi nauja patirtis, prasitampėm 3 metus iki kol nesužinojau iš pačios panos, jog su ja trinasi jau kurį laiką, jog melavo, kad yra vienišas, kai tuo tarpu turėjo mane. Aš jam atkeršijau . - Pajaučiau iš savęs velnišką šypseną. - Su vienu draugeliu nusprendėm surengti jam fiasko.. Apsirengėm belekaip, jog atrodytų, kad mus užgaudė, išmėtėm prezervatyvus ant žemės, kai išgirdom darant duris, tas draugas pro tą mulkį praskriejo, o aš nustačiau išgąsčio pilną veidą, pamatęs vaizdą jis visas pažaliavo iš pykčio, bandė vytis draugą, išvadino mane šliundra , tačiau sustabdžius tepasakiau " Visa į tave, mielasis" , stipriai užvožus per snukį, jog kraujas pasipylė iš nosies. - Net nepastebėjau kaip bepasakodama ėmiau juoktis balsu. Prajuokinau ir patį Alex.
- Na ir padykus. - Juokėsi jis iki kol nesugrįžo į save. - Atleisk, kažkaip ne tai-. Pertraukiau jį sakydama, kad viskas gerai. 
- Taigi, darau išvadas,  jog po tokio nevykelio daugiau joks vyras prie tavęs negalėjo  prisiartinti. - Jo žvilgsnis buvo ypač smalsus tarsi mano atsakymas  jam būtų labai svarbus.
- Tu teisus. Apsistačiau sienom ir prižadėjau sau daugiau nepasimauti ant dar vieno asilo. O ką tu darei? Kaip kovojai su ta širdgėla..
- Sportavau, daugiau dirbau, leisdavau laiką kartais klube, tačiau jei klausi ar toliau leidaus į draugystes, tai - ne.
- Tik į nakties nuotykius ? - Juokaudama pridūriau, tačiau galbūt, veltui.
- Ne, Ana. - šyptelėjo, o akyse pasirodė, kad mačiau kibirkštėlę.
- Du vienas kito nepažįstantys, tačiau tą patį jaučiantys žmonės. - Žiūrėdamas į mane tarė jis.
Ir aš vis dar kaltinu alkoholį dėl to kas nutiko dabar.
Jis liežuviu sudrėkino savo lūpas ir ranka, suėmęs už mano sprando, pritraukęs prie savęs staigiai pabučiavo.
Pabučiavo ...
Tai nebuvo tik nekaltas lūpų prisilietimas, jis įsisiurbė tarsi būtų norėjęs kartu pasiglemžti mano sielą, o aš į bučinį atsakiau lygiai taip pat aistringai kaip jis. Suėmęs švelniai už kaklo paguldė ant lovos taip atsidurdamas virš manęs, tuo momentu man aptemdė protą, per kūną perbėgo šiurpuliai, o nuo sukilusio karščio jaučiau kaip išmetė raudonis. Širdis plakė kaip pašėlus, tačiau visa tai netruko ilgai, nes suvokusi kas vyksta rankomis ėmiau stumti nuo savęs, tai pajautęs Alex sustojo, jaučiau, kaip jo kiekviena kūno dalelė sustingo, klaikiu žvilgsniu atsisukęs, staigiu judesiu pasitraukė nuo manęs ir nieko nesakęs dingo iš kambario. Likau apakus, atrodė, jog negalėjau pajudėti ir nieko pasakyti. Mane apėmė didelis gėdos jausmas ir susiėmusi už galvos keikiau save už tai, jog leidaus, po velnių kaip neteisingai viskas pasisuko, kaip aš jam į akis pažiūrėsiu ... Kam jis taip padarė?? Kam?.. Kažkokia silpnumo akimirka, kuri dabar viską gali sugadinti.. alkoholis svaigino galvą, o dar Alex neapgalvotas veiksmas išmušė iš vėžių, smigau...

DirektoriusWhere stories live. Discover now