Nusprendusi, jog jau laikas susirasti darbą Ana imasi paieškų. Naujas miestas, nauji žmonės, nauji įvykiai, kurie jos dar tik laukia. Tačiau ji nežino kas šios garsios įmonės, kurioje ji papuls, viršininkas ir tikrai nenumano, kas bus kai ji ir jos...
Atsikėliau 7 valandą ryto. Buvau vis dar prisimerkusi, nes labai troškau dar pamiegoti. Nusileidusi apačion susitepiau sumuštinį ir pasidariau kavos. - Labas rytas. - Atmestinai pasisveikino Džonis. - Labas. - Su lygiai tokia pat intonacija tariau. Gaila, jog dabar viskas bus šitaip, tačiau tai ne mano kaltė. Valgydama mąsčiau, jog jau reiktų pradėti ieškotis pigesnio buto, nes žinojau, jog su kiekviena diena darysis vis sunkiau gyventi čia. Nusipraususi po šaltu dušu priėjau prie spintos galvodama ką apsirengti. Po kokių 10 minučių pagaliau išsirinkau. Man patiko. Pažvelgusi į save jaučiausi seksualiai.
Ups! Ten obraz nie jest zgodny z naszymi wytycznymi. Aby kontynuować, spróbuj go usunąć lub użyć innego.
( Tokio tipo išvaizda)
Iškėliau galvą ir sau nusišypsojusi išėjau iš namų. Vis žvalgiaus į laikrodį. Rodė 7.50 h, o Kris dar nebuvo. Ėmiau panikuoti, jog vėluosiu, bet po dviejų minučių pasirodė. Paskubom įlipau. - Labas rytas. - Pasisveikinau pasitaisydama plaukus. - Neveluosim? - Labas. - Atsisuko į mane. - Oho kokia graži tu šiandien. Nebijok, nevėluosim. Kris taip spaudė, jog maniau arba padarysim avariją, arba mus sustabdys mentai, bet nei vienas variantas nepasitvirtino. Išlipome iš automobilio ir skuodėm į darbą. Atsisėdusi savo kabinete ant kėdės, nusiėmiau švarką, šiek tiek apsitvarkiau stalą ir pasinėriau į kompiuterį.
Registravau gautus laiškus, tvarkiau dokumentus, kuomet pas mane įsiveržė Kris. - Na, kelk akis nuo to monitoriaus, širdele. - Priėjusi pajudino ranką prieš veidą ir taip mane išblaškė. - Ko taip nerimsti? - Akyse šiek tiek susidvejino, nes visą laiką buvau susikaupusi ties darbais. - Pertrauka, mieloji, pertrauka. Išėjome į koridorių, žmonių susirinko gan nemažai, kiekvienas vertino savo apskaičiuotas poilsio minutes. Kris ėmė knistis tašėj tarsi kažko ieškodama. - Blemba. Palaikyk. - Į rankas įkišo mineralinio buteliuką. - Man atrodo palikau kabinete telefoną, tuoj atbėgsiu. Kuomet likau viena, pasidarė nejauku, nes stovėjau vietoj, o darbuotojai grūdosi vieni per kitus, taip užkabindami ir mane. " Atsiprašau" " Atleiskit" " Gal galit nesimaišyt kely", tokius žodžius girdėjau žmonėms praeinant. Mane pradėjo imt pyktis, nes tas stumdymasis įkyrėjo. Paskutinė mergina tiesiog naglai stumtelėjo mano petį. - Ar nematote, kad stoviu?? Ši pažvelgė į mane išsigandusiu žvilgsniu, tačiau iškart mina pasikeitė. - O, kas prakalbo. - Nusikvatojo. - Kekšė lipanti ant pačio direktoriaus. Išsižiojau. - Kas tokia?? - Girdėjai. - Nužiūrėjo mane nuo galvos iki kojų. - Apgailėtina. Ir ką tu bandai pakerėt. - Čiaupk savo nelemtą burną ir dink man iš akių. - Piktai suburbėjau. - Priversk. - Tarsi stojo į dvikovą. Nesiruošiau žaisti su kažkokia nepraustaburne, todėl neatsakiau už savo veiksmus ir atsukusi buteliuką užpyliau turinį tiesiai jai į veidą. - Kale!! - Valydamasi klykė ši. - Taip lengvai neišsisuksi! - Rėkdama greitu žingsniu išbėgo. - Kas čia buvo?? - Nuostabu, dar ir Kris tai pamatė. - Ai, neklausk.. Kekše išvadino iš pavydo.. prisiminė mat šokį baliuje kvailė! - Mano mineralinis.. - Sukrizenau, jog merginai visiškai nerūpėjo, jog apipyliau žmogų darbo vietoj, bet va..mineralinis.. Abi garsiai nusijuokėm ir leidomes į kavinukę.
