Direktorius

13

*Alex*

Važiavau atgal ir galvojau, kokio velnio aš iš tikro prie jos prilindau šitaip. Negalėjau blaiviai mąstyti. Ji galvoja, kad aš prisigėriau ir užsinorėjau jos, bet aš viską atsimenu, aš žinojau, kad taip bus. Bandžiau susilaikyti nuo tokių minčių, nes kam man to suknistai reikia? Juk aš vadovauju įmonei, o ji tik ką įsidarbino čia administratore, plius senai atsisakiau meilės reikalų. Bet matydamas Anos veidą vis labiau troškau tai pabandyti. Kažkaip ta mergina man apsuko smegenis. Po Emos aš į visas žvelgiau taip pat. Mačiau tik kaukes, dirbtinas šypsenas ir juodas sielas. Norėjo jos mano pinigų, norėjo jos mano kūno, bet tik tiek. Manęs tai visai nedomino. Tvarkiaus gerai, jau susigyvenau ties tuo, kad liksiu vienišas. Ir čia iš niekur nieko atsiranda mergina, kuri aišku tikrai atsidavusi darbui, būtent to ir reikėjo man. Bet tas žvilgsnis , tas drovus veidas, atrodo jau moteris, o į vyrą žiūri kaip mergaitė tik pradedanti kopti į suaugusių gyvenimą. Šūdas, ji nieko nedaro, ji mane stumia, atsisako mano pagalbos, o aš kaip šuniukas siūlau savo draugiją vistiek.. Negaliu taip susileisti prieš ją. Negaliu su ja daugiau leisti laiko dviese, bet negaliu ir vengti jos, nes po vakar, aš supratau kaip viskas manyje atgijo vos tik jai atsakius į suknistą bučinį, ji net išklausė manęs ir palaikė.. Nei vienai moteriai nepasakojau apie Emą.. Norėčiau kaltinti alkoholį, tik kad bėda tame, jog žinau, kad tik atsiveždamas pas save geidžiau jos kaip moters. Po tiek laiko. Tokios durnystės dar nėra buvę..
Ne.. čia bus dėl to, nes senai moterį liečiau..
Gerai, kad ji mane atstūmė, nes viskas būtų pasibaigę seksu, o tada būčiau prakeikęs save, pažiūrėk kaip ji elgiasi  Alex! Lažinuos su savim, jog ji vis dar nekalta, nors ir buvo santykiuose. Ne, nebegalvok. negalima, venk, traukis pats, tik neliesk jos, nes jei paliesi, nesusilaikysi, vėl.