Prarasta [BAIGTA] ✔

1 dalis

1009 m. liepos 24 d.

-Štai ji. Mūsų mažylė!

-Elizabeth... Ji tokia graži... Ne veltui mūsų dukra.

-Robertai... Kaip ją pavadinsim?

-Gal Amanda?

-Jai tinka... Ji bus Amanda.

1010 m. gegužės 14 d.

-Amanda!!! Nerėk!!! Prišauksi velnius!!! O tada aš tavęs negelbėsiu! - šaukė Elizabeth savo dukrai, kuri rėkė kiauras paras. -Nebegaliu taip... Robertai, reikia kviesi žynį. - atsidūsta ji.

-Gerai, atrodo teks... Tikiuosi, kad jis padės, - atsako nuliūdęs Robertas. Jis jau prarado viltį, kad mergaitė sveika. Nusivylęs išeina iš namų, mintyse kartodamas, kad viskas bus gerai.

Po poros valandų namo grįžta Robertas su žyniu. Žynys pradeda apžiūrinėti mergaitę ir po poros akimirkų išsigandęs atšoka.
-Ji - velnias! Turite ja atsikratyti, nes jeigu to nepadarysite patys - padarysiu aš! - tai pasakęs išeina.

-Turime ją išmesti į gatvę. Bet ne čia. Aš nenoriu, kad ją nužudytų! - vos tramdydama ašaras ištaria Elizabeth. Robertas ją apkabina. Abu laikosi toliau nuo mergaitės. Ji -velnias. Ji - blogis. Ją reikia sunaikinti, tačiau tėvai to neleis.

Dar tą pačią dieną tėvai paėmė Amandą ir išvežė toli toli. Už 20 kaimų. Už 3 miestelių. Prie didelio ežero. Ir paliko. Paliko kūdikį vieną. Be maisto, be tėvų.