Prarasta [BAIGTA] ✔

24 dalis

Nusiraminusi nusprendžiau užsiimti operacija "GiGi" ir negalvoti apie Liam ir Jacką. Tada prisiminiau, kad su Perrie neapsikeitėm telefono nuneriais, todėl pasiėmusi telefoną nuėjau pas ją. Pabeldžiau į duris ir po kelių akimirkų jas atidarė vidutinio amžiaus moteris. Ji buvo labai panaši į Elizabeth ir mane tai nustebino, tačiau stengiausi nekreipti dėmesio:
-Sveika, kuo galėčiau padėti? - maloniu balsu paklausė ji.
-Aš... aš pas Perrie. Ar ji namie? - šyptelėjau.
-Taip, ji viršuje, užeik, - praleido ji mane ir aš nusišypsojusi įėjau į vidų. Namo vidus buvo prabangesnis nei išorė.
-Štai, prisėsk, - parodė Pezz mama į sofą, - einu ją pakviesti. - aš linktelėjau ir atsisėdau ant baltos sofos. Po kelių minučių nusileido Perrie ir priėjusi mane apkabino:
-Nemaniau, kad šiandien susitinkam, - pasakė ji atsitraukusi nuo manęs.
-Taaaip, bet mano dėdė ir brolis išvyko, todėl namas laisvas. - nusišypsojau.
-Naaa, tuomet mes turėtume trumpai atšvęsti tavo atvykimą, - apsidžiaugė ji. Aš linktelėjau ir tuo momentu į svetainę įėjo Pezz mama:
-Maam, šiąnakt miegosiu pas Amandą, - pranešė Perrie.
-Ar Amandos tėvai neprieštarauja? - paklausė ji žiūrėdama į mane.
-Ne, mano dėdė pats man ir pasiūlė, - nusišypsojau, o Pezz mama linktelėjo.
-Reiškia aš einu pasiimti keletos daiktų, - pašoko nuo sofos Perrie, - eini kartu? - paklausė ji manęs. Aš linktelėjau ir nuėjau į jos kambarį. Jis nebuvo labai didelis, bet jaukus. Per vidurį buvo didžiulė lova, prie lango rašomasis stalas, kitoje pusėje milžiniška spinta. Iš jos Perrie pradėjo rinktis rūbus, o aš bandžiau nemąstyti apie Liam ir Jacką. Kai Pezz baigė krautis rūbus mes išėjome iš jos kambario. Einant link laiptų mano dėmesį patraukė nuotrauka ant sienos. Joje buvo Perrie su kažkokiu vaikinu.
-Tai mano pusbrolis, jis turėtų rytoj būti mokykloje, galėsiu supažindinti, - pakilnojo antakius ji ir tada po trumpos tylos abi pradėjome juoktis kaip nesveikos. Net nepajutau kaip atsidūrėme lauke. Kadangi nuo Pezz iki mano namų buvo gal keli žingsniai juose taip pat atsidūrėme akimirksniu. Viduje Perrie pirmiausia nuėjo prie šaldytuvo. Man ji patinka vis labiau ir labiau:
-Taigi, ką veiksim? - paklausė valgydama kažką.
-Nu nižinau... galim žiūrėt filmą pavyzdžiui, - patrūkčiojau pečiais.
-Man tinka, jeigu leisi man išrinkti! - šūktelėjo Perrie. Aš tik nusijuokiau ir padaviau jai kompiuterį. Kol Pezz rinko filmą aš ieškojau užkandžių prie filmo kai suskambo mano telefonas. Paėmusi jį pamačiau, kad skambina nepažįstamas numeris, bet vistiek atsiliepiau:
-Alio?
-Nei rėkimų, nei ašarų? - paklausė Liam.
-Na..., - Perrie įsijautusi ieškojo filmo, todėl greitai nubėgau į savo kambarį ir užsidariusi tęsiau pokalbį, -šiaip jau jeigu palikot mane, tai reikėjo bent leisti jus pamiršti, o ne paskambinti per patį smagumą, - atsakiau jam.
-Ta prasme smagumą? Kur esi? - sunerimęs paklausė jis.
-Namie... su drauge, nors nemanau, kad jums tai rūpi, - sumurmėjau.
-Nagi, Ami, nebūk tokia pikta... mes išvykome ne vien tam, kad pamokytumėm tave, ar kažkas tokio. Mes vykstame į Monrealį. Tiksliau į kažkokį kaimą prie jo. Tenai galimai gyveno tokie kaip mes. Galbūt jie paliko ką nors kas padės išsiaiškinti daugiau apie mus pačius.
-Ir nepasiėmėt manęs? - vos ne suklykiau.
-Sakiau.., - patenkintas pasakė Liam, tik ne man. Nejaugi tie du rimtai lažinosi dėl mano reakcijos? Nevykėliai...
-Aš irgi čia, - pasakiau Liam.
-Nesakėme tau, nes nusipelnei normalaus gyvenimo, o ne lakstymo iš vietos į vietą ir... turim eiti, paskambinsim kai būsim vietoje, iki.
-Iki, - atsidusau ir baigiau pokalbį. Iškart po to į kambarį įėjo Perrie:
-Atspėjau kambarį iš pirmo karto, - nusijuokė ji.
-Išrinkai filmą? - paklausiau.
-Aham, - linktelėjo ji.
-Gerai, bet prieš tai noriu tau papasakoti ką sugalvojau dėl Gigi, - šyptelėjau ir papasakojau jai planą...

------------------
Lelele, nusišneku xd vpš nebėra minčių šitai istorijai, bet dar stengiuos kažką rašyt :') so, be nuomonių nebus kitos dalies!
-Myl, LIL69 💖