Prarasta [BAIGTA] ✔

20 dalis

Sėdėjau ant naujos sofos ir maigiau telefoną. Taip, vis dar esu senamadiška, bet išmanusis kietas išradimas. Staiga namo durys prasivėrė durys ir į vidų įėjo Jackas.
-Sveikas! Kaip sekėsi pirmoji diena darbe? - šyptelėjau.
-Neblogai... tik mano bendradarbiai sužinojo, kad turiu dukterėčią, tai yra tave ir pradėjo klausinėti į kurią klasę eisi... ir nepagalvojęs pasakiau jog vienuoliktą... o kadangi mes nenorėjome gyventi pačiame Los Andžele gyvename miestelyje kuriame yra tik viena mokykla, todėl nuo rugsėjo pirmos tu į ją eisi... -nekaltai šyptelėjo Jackas, o aš išpūčiau akis:
-Juk pažadėjai man, kad daugiau jokios mokyklos šį šimtmetį!!! - šūktelėjau. Jackas bandė mane raminti, bet aš nebaigiau:
-Niekur aš neisiu! Gali mane užrašyti, bet aš vistiek neisiu! Pameni kas buvo kai paskutinį kartą lankiau mokyklą? Kai ta mergytė sužinojo apie tai, kad mes abu su Liam pasikeisdami nešiojam tą amuletą... o jeigu ir čia bus tokių apsiskaičiusių? Niekur aš neisiu! - surikau ir atsikvėpiau. Iš savo kambario išlindo Liam, o Jackas priėjo arčiau manęs:
-Būtent dėl to Liam neis į mokyklą... - ištarė jis ir aš išsižiojau:
-Tai... tai... visiška nesamonė... ir... velniop... - susinervinusi ištariau ir nuėjau į savo kambarį. Liam dar bandė mane sustabdyti, bet aš tiesiog praėjau pro jį ir garsiai trenkiau kambario durimis. Atsiguliau ant lovos ir pradėjau mąstyti. Galbūt per rimtai sureagavau, bet dabar jau po laiko. Tikrai neisiu ir neatsiprašynėsiu. Išgirdau žingsnius prie durų ir kilstelėjau galvą:
-Eik iš čia, kad ir kas bebūtum, - pasakiau, bet pagalvojusi tariau, -nebent atnešei saldumynų. Tada palik juos prie durų ir dink, - ištariau ir išgirdau, kad vienas iš vaikinų padėjo kažką prie durų. Protai. Palaukiau dar kelias minutes ir išlipusi iš lovos nupėdinau iki durų ir priglaudžiau ausį prie jų. Atrodo tuščia. Greitai atidariau duris ir paėmiau saldainių dėžutę gulėjusią prie durų ir vėl jas užrakinau. Su saldainiais vėl atsiguliau į lovą ir atidariusi dėžutę pamačiau joje lapelį. Na žinoma. Paėmusi lapelį perskaičiau kad jame parašyta "tau nebūtina gerai mokytis, tiesiog lankyk ją ;)"
Atsidusau...
-Gerai jau gerai! - sušukau, kad Jackas išgirstų. Man atrodo girdėjau kaip jie su Liam susitrenkė delnais. Šyptelėjau. Ir aišku suvalgiau saldainius. Iškart po to nusileidau į apačią.
-tai kokios tavo sąlygos? - dar prieš man išsižiojant paklausė Jackas.
-Jeigu aš pamatysiu bent menkiausių ženklų, kad mums čia gresia pavojus, mes išvyksim iš čia, - pasakiau ir Jackas klausiamai pažiūrėjo į Liam. Tas linktelėjo.
-Gerai, sutarta, - ištarė Jackas.
-Pirato garbės žodis? - kaip senais gerais laikais paklausiau aš. Kažkada be šių žodžių neapsiėjo nei vienas mūsų susitarimas.
-Pirato garbės žodis, - nusijuokė Jackas, o aš šyptelėjusi nuėjau atgal į savo kambarį. Eidama dar šūktelėjau:
-Nepamirškit, kad man dar reikės ir apsipirkti! - prieš įeidama į kambarį girdėjau kaip Liam su Jacku nusijuokė.

---------------------------------------------------------
Kai prieš 3 mėnesius įkėliau pirmą šitos istorijos dalį tikrai negalvojau, kad čia bus virš 3k read ir 350 vote 😍 ačiū jums labai 😘
-Myl, LIL69 💖