Prarasta [BAIGTA] ✔

11 dalis

Amanda's P.O.V

Artėjome prie rūmų. Jaučiausi pernelyg rami. Man tai nebūdinga. Visada dėl visko jaudinuosi, o dabar darome didžiausią nusikaltimą istorijoje ir aš nė kiek nebijau? Na, bet žinoma, taip likti negalėjo, nes vos pamačius sargybinius prie rūmų durų mano širdis pradėjo daužytis kaip pašėlusi, tačiau stengiausi atrodyti rami. Praeinant pro sargybinius aš tūptelėjau, tačiau jie į mane net nepažvelgė. Atrodo nesukėlėme jiems įtarimų, tačiau viduje sargybinių bus dar daugiau. Įėjus į rūmus mus pasitiko milžiniška prabanga. Paauksuotos sienos, ant jų briliantais puošti senųjų karalių portretai. Paėjus giliau į rūmus pasirodė perlais puoštos durys. Atsidūrėme ten kur reikia. Pažvelgiau į Liam. Jis šypsojosi. Nesutodami ėjome jau kurį laiką. Po velnių, kokio dydžio šie rūmai? Ir gana keista, kad per visą šį laiką nesutikome nei vieno žmogaus...
Mano apmąstymus nutraukė Liam paliesdamas mano ranką. Pažvelgiau į jį. Vaikinas rimtu žvilgsniu žiūrėjo į tolį, nors aš dar nieko nemačiau. Na žinoma, jis aukštesnis, tačiau po kelių sekundžių ir aš išvydau tas paprastas, medines, tarsi netyčia čia atsiradusias duris. Abu su Liam žinojome ką turime padaryti. Kol sargybinis dar nespėjo mūsų pamatyti Liam pasisuko į šoną ir pasislėpė už kažkokios statulos. Aš paėjau dar keletą žingsnių atsiradau labai netoli durų ir apsimečiau, kad nualpau. Po kelių akimirkų išgirdau šiek tiek išsigandusį balsą:
-Panele, panele?! - tada artėjančius žingnius. Jis jau žiojosi kviesti pagalbos, tačiau staiga sukniubo ant manęs. Akivaizdu, kad šį kartą Liam pataikė tiesiai į širdį. Atmerkiau akis. Virš manęs palinkęs stovėjo Liam su kruvinu peiliu rankose. Padėjęs man atsitoti jis paėmė dar vieną lavoną ir paskui mane nešė link durų. Atidariau jas ir pamačiau Jack'ą su Tomu. Jie atrodė nustebę.
-Manėme, kad užtruksite ilgiau. - šyptelėjo Tomas.
-Pamąstysi kai su karūna grįšime į namus, o dabar vykdom planą, - atsakė Liam ir persviedė per vyrų galvas negyvą sargybinį. Tomas su Jack'u drąsiai žengė į rūmus iš laukymės kuri buvo už rūmų.
-Nepamirškit, jeigu sužinosite, kad jie mus gaudo, kuo greičiau dinkit iš rūmų, - dar kartą pakartojo Jack'as prieš pasukdamas į siaurą koridorių.

********************************
Jau kurį laiką su Liam vaikštinėjome tuo pačiu koridorių, tarp tų pačių paveikslų, kuriuos aptarėm jau kokį trečią kartą, kai staiga išgirdome žingsnius. Jie vis artėjo ir nebuvo panašūs į Jack'o ar Tomo. Po kelių akimirkų pasigirdo ir balsai. Tai buvo sargybiniai. Susižvalgėme su Liam ir jis greitai paėmęs mane už rankos įtempė pro pirmas pasitaikiusias duris. Kaip būtume paaiškinę ką veikiame rūmų gyventojams uždraustoje zonoje? Žmonių žudyti daugiau nė vienas nenorėjome, todėl teko slėptis. Apsižvalgiau. Kambarys į kurį įbėgome buvo nedidelė biblioteka. Visur pilną dulkių. Nepanašu, kad pastaruoju metu čia kažkas lankėsi. Staiga mano dėmesį patraukė viena knyga. Ji buvo apdriskusi ir atrodo žymiai senesnė už kitas. Priėjau ir paėmiau knygą. Ji buvo stora, o pavadinimas nusitrynęs. Atverčiau ir pradėjau skaityti. To mane išmokė Jack'as. Nespėjau perskaityti nei kelių sakinių, kai prakalbo Liam:
-Galime eiti.
-Taip. Eime. - ištariau ir greitai pasikišau knygą po suknele. Vis dėlto jos nėra tokios blogos...

**********************************
Omg ačiū jums labai už daugiau nei tūkstantį read 😱😍 nemoku apsakyt kokia dėkinga ir laiminga dabar esu 💖 į comentarus parašykit ką manot apie šią dalį ir šiaip visą isto ☺
Myliu, LIL69 💖