Prarasta [BAIGTA] ✔

14 dalis

Amanda's P.O.V

...Jau žadėjau pulti kai pajutau ranką ant burnos. Po kelių sekundžių tas kuris laikė mane paleido peilį į vieną sargybinį, o kitas spėjo pabėgti. Apsižvalgiau. Jo niekur nebuvo.
-Velnias! - nusikeikė mano "pagrobėjas" o aš staigia atsisukau atpažinusi balsą:
-Liam?!?! Ką po velnių tu čia darai? Kur kiti?
-Geresnis klausimas kur dingo tas suskis, - teištarė Liam ir pradėjo žvalgytis. Staiga mano žvilgsnis užkliuvo už kažko kyšančio iš už krūmų. Paėmiau Liam už rankos ir pasukusi parodžiau į tą krūmą. Jis tiesiog linktelėjo ir pradėjo artintis prie krūmo. Ten buvo trečiasis sargybinis. Aš nusisukau, kad nematyčiau, kaip jis jį žudys ir kol jis tai darė aš tiesiog nusimoviau tą prakeiktą suknelę, nes po ja turėjo gana patogius rūbus. Suknele užklojau pirmąjį ir tikiuosi paskutinį žmogų kurį nužudžiau. Vos man tai padarius grįžo Liam. Atrodo jis pastebėjo nusivylimą mano veide. Vaikinas tiesiog priėjo ir mane apkabino.
-Apgailestauju, kad tau teko tai padaryti, - ištarė jis liūdnu balsu.
-Aš irgi... - atsidusau. Taip stovėjome keletą minučių, kol Liam tarė:
-Mūsų laukia Jackas ir tėtis. Eime?
-Taip... - šyptelėjau ir nusekiau paskui Liam iki jo žirgo. Užsėdę greitai išjojome.

Liam's P.O.V

Jojau mąstydamas. Nežinau kaip pasakyti Amandai. Neįsivaizduoju kaip ji reaguos...

*prisiminimas*

Nujojome labai netoli nuo tos vietos kurioje palikome Amandą, kai aš parodžiau ženklą, kad reikia sustoti. Nuo žirgų nulipę prie manęs atėjo Jackas ir tėtis:
-Kas nutiko? - paklausė beveik vienu metu.
-Negaliu ten palikti jos. - atsidusau.
-Nei vienas to nenorime, bet mes susitarėme... esu tikras, kad ji ras išeitį... - liūdnai prašneko tėtis.
-Aš negaliu jos ten palikti! - jau pikčiau pasakiau.
-Liam, aš suprantu, kad tau ji kaip sesuo ir... - prakalbo Jackas, tačiau aš jį pertraukiau.
-Kaip sesuo? Jūs rimtai manot, kad aš ją myliu kaip SESERĮ? Kaip seserį? Jums gal su galva negerai? Jūs gal akli? Nejaugi per šiuos penkerius, pabrėžiu - PENKERIUS metus jūs nieko nepastebėjote? Nepastebėjote, kad mes bendraujame artimiau nei brolis ir sesuo. Nepastebėjote, kad aš suknistai ją myliu??? - išrėkiau ir tik pamatęs vyrų veidus supratau ką išrėkiau. Po kelių akimirkų atgavęs žadą ir atsisukęs į tėtį prakalbo Jackas:
-Aš tau sakiau, o tu netikėjai... žiūrėk, kad netaptum seneliu anksčiau nei planavai.... - nusižvengė jis, o tėtis tik prisidėjo. Tada jiedu atsisuko į mane:
-Na, ką tu čia vis dar veiki? Bėk ir išgelbėk ją, nors esu tikras, kad ji ten jau gerokai juos pridaužė. Susitiksim uoste, bet jeigu iki kol sutems jūs negrįšit, mes išplauksim... - šyptelėjo Jackas, o tėvas tik linktelėjo ir jiedu užsėdę ant žirgų išjojo.

*prisiminimo pabaiga*

Tada tiesiog sukaupęs drąsą ištariau Amandai:
-Jie žino.
-Kas tie jie ir ką jie žino?- pasimetusi paklausė ji.
-Tėtis ir Jackas žino apie mus, - pasakiau.

-----------------------------------------------------------
14 dalis! Labai labai ačiū už 1,5k read ir beveik 200 vote 😍😍😍 ką manote apie dalį? Lauksiu nuomonių komentaruose 😄 Myliu, LIL69