Prarasta [BAIGTA] ✔

27 dalis

~Po kelių mėnesių~

Per šiuos kelis mėnesius daug kas pasikeitė. Su Perrie ir Joe tapome geriausiais draugais. Su Kendall ir Kylie taip pat neblogai sutariame. Pasirodo, jos labai linksmos ir mielos. Jackas ir Liam kažką rado Kanadoje ir dabar tai aiškinasi. Artėja Kalėdos, todėl visi dabar pamišę dėl ruošimosi Kalėdiniam Vakarėliui, kuris man tiesą sakant išvis nerūpi. Dabar stengiuosi tiesiog susikoncentruoti į mokslus.
-ŽEMĖ KVIEČIA AMANDĄ, - surėkė man į ausį Perrie ir aš supratau, kad istorija kurią aš žinau geriau nei mokytojas jau baigėsi.
-Ką gero papasakojo? - paklausiau kraudamasi daiktus į kuprinę.
-Apie kažkokius karus. Nelabai klausiaus, - patrūkčiojo pečiais Pezz.
-Amandaaa, - prie manęs priėjo Joe.
-Aš, - pasakiau eidama link durų.
-Gal galėtum man padėti pasimokyt istoriją tam kontroliniui? Nes mano mieloji pusseserė mane mokyti atsisako, - pasakė Joe ir Perrie pavartė akis.
-Gerai, kada tu gali? - paklausiau.
-Bet kada, - šyptelėjo jis.
-Gerai, tai šiandien po pamokų ateik pas mane, - nusišypsojau ir Joe linktelėjusi nuėjau į aktų salę, kurioje kartu su Perrie, Kendall ir Kylie turėjome pradėti ruoštis Kalėdoms. Įėjus į aktų salę pamačiau daugybę šiukšlių. Kas per? Huh, atrodo nusimato daugybė darbo.

Praleidau 2 pamokas, nes reikėjo tvarkyti aktų salę. Smagu. Po dviejų valandų darbo salė atrodė žymiai gražiau. Nekenčiu tokių renginių, ypač, kai jiems vadovauju aš.
-Gerai, šiandienai užteks, - pasakė Perrie, nesvarbu, kad šiandien beveik nieko nepadarėme.
-Aha, - linktelėjau, - Einam?
-Jo, - pasakė Perrie ir pasiėmusios kuprines išėjom namo. Eidama namo gavau žinutę nuo Joe:

Vėluoji xD

Iš karto jam atrašiau:

Aha, tuoj būsiu xD

Su Perrie aptarinėjome kaip papuošti salę, kai prie mūsų pribėgo Joe.
-Kur jūs taip ilgai? - nusijuokė.
-Puošėm salę, kad TAU būtų smagu per Kalėdas, - pavartė akis Pezz ir mes su Joe nusijuokėm.
-Gerai, Pezz, susitiksim rytoj, - pasakiau ir mes greitai apsikabinome ir ji išėjo namo, o Joe pradėjo manęs klausinėti kažko apie istoriją. Įėjus į vidų Joe apsižvalgė:
-Gražus namas. Gyveni viena? - paklausė.
-Kolkas, - greitai atsakiau, -Nori arbatos ar kavos?
-Arbatos, - šyptelėjo.
-Gerai, eik į mano kambarį, jis viršuje, pirmos durys po dešine, - nusišypsojau ir jis linktelėjęs nuėjo. Aš padariau mums arbatos ir ieškojau kažko prie jos, kai iš viršaus nusileido Joe. Jis atrodė nustebęs, išsigandęs ir truputi piktas vienu metu. Klausiamai pažiūrėjau į jį:
-Ko dabar toks?
-Kaip suprast šitą? - numetė jis ant stalo mano pasą, kurį dariausi prieš daugiau nei 30 metų, nors jo žiniomis man tik 17.
-Tu knisaisi po mano daiktus? - stengiausi nukreipti temą.
-Jis buvo ant stalo! - sušaukė jis ir aš atsidusau.
-Gerai. Klausk ko nori, - pasakiau ir atsisėdau.
-Kiek tau metų? - paklausė jis.
-21, - atsakiau ir jis atrodė nustebęs.
-Kiek laiko?
-Ilgokai... - atsakiau išsisukinėdama.
-Kiek tiksliai?! - jau susinervino Joe.
-1000 metų...
-Tu gal... vampyrė? - nepatikliai paklausė.
-Cha! Gerai būtų... - šyptelėjau.
-Tai kas tu?
-Tai ilga istorija... - tyliai atsakiau.
-Mes turim laiko... - ištarė jis. Ir tada papasakojau jam visą istoriją, nuo pat pradžių iki dabar. Pasakodama prisiminiau kiekvieną sunkią dieną pradžioje, kaip jos lengvėjo, kaip sunku buvo per brangiausių žmonių laidotuves, kaip išvargino nuolatiniai kėlimaisi į kitas vietas. Viską. Pabaigus pasakoti pažiūrėjau į Joe. Jis buvo nustebęs ir kiek sutrikęs.
-Žinau, kad daug prašau, bet gal gali niekam to nepasakoti? - paprašiau.
-Gerai, bet man... reikia laiko, kad viską suvokčiau, - pasakė jis.
-Suprantu, - šyptelėjau ir Joe daugiau nieko nesakęs išėjo. Man buvo sunku, kad jis taip reagavo ir tuo pačiu palengvėjo, kad kažkam išsipasakojau. Nenustebsiu, jei jis daugiau su manimi nekalbės ar panašiai, arba jeigu papasakos Perrie... bet aš vis dar tikiuosi, kad viskas bus gerai.

*Liam's P.O.V*

Buvome bibliotekoje įrengtoje po senu nameliu, kurioje kaip spėjame gyveno senesni nemirtingieji. Jau išsiaiškinome, kad jie gyveno trumpiau nei mes. Jie buvo kažkokie senieji Amerikos gyventojai. Staiga mano žvilgsnį patraukė knyga pavadinimu "Medžiotojai". Joje buvo aprašomi žmonės, kuriems iš giminės parėjo Medžiotojų vardas. Jie turėjo medžioti tokius kaip mes. Prie manęs priėjo Jackas.
-Kas čia? - paklausė.
-Tai, kas manau gali mus nužudyti...

-----------------
Okey, aš negaliu patikėk beveik 5k read ir daugiau nei 500 vote 😱😍 ačiū jums už tai 😍 kaip dalis? Nuomonių! 😘
-Myl, LIL69 💖