25

630 49 5
                                    

Bijau griaustinio kaip pelytė.Reikia kažką veikti , nes numirsiu iš baimės.Nuėjusi į mažą virtuvėlė nuo spintelės paiimu stiklinę vandens ir atsigeriu.Buvo pilna prinešta įvairių  produktų.Gal pagaaminti kažką ? Nukreipsiu mintis nuo griaustinio ir stipraus lietaus.Pasiėmusi espresso kavinuką uždedu jį virti, įsijungiau radiją ,jog šiek tiek būtų jaukiau.Na....Pažiūrėkime ką galėčiau pagaminti...Gal makaronų?Ne , sakys ,jog nemoku jų pagaminti , jie gaunasi prisvile arba nevalgomi...Nors tai beveik tas pats .Mama , net neprileidžia manęs prie puodų ,išskyrus leidžia tik pjaustyti igridientus...Ir tai jie gaunasi lyg kažkas juos būtų suvalgęs ir išspjovęs.

-Galvok , Leticija ,nagi

Na...nieko šį kartą man makaronai pavyks..Pasiėmusi puodą įpilu vandens ir uždedu virti ant viryklės , įdedu druskos, šiek tiek gal per daug...Na bus gerai ...Įberiu spagečius ir volia.....Tu tikra virėja Leticija.Pasižiūriu į save atspindį nuo spintelės .Pagalvočiau , jog esu jo mergina ....Cha ,tikrai su šitais drabužiais visi pagalvotu ... Visos merginos tik varvino seilę dėl jo .Kvailės nemato ,kad jis ne vienas...Na , tai aš esu tik , padėjėja , bet vis tiek ...Jos visos kvaišos ...Net skrandį iš pykčio sutraukė , atrodė apsivemsiu .Na , dabar padažas....Pomidorai, bazilikas, sūris, ką dar galima? Nepamirškime visos galvutės česnako . Volia.....Atsidarė durys ir pro jas įeina šlapias kaip po dušo Aleksandras...Ta maikė taip priglaudė jo raumenis.....persišvietė net tatuiruote ant kairiojo šono ...Dieve numirsiu šiandien ir vien dėl to , jog esu šalia jo.Kur tavo protas kai jo reikia tau labiausiai Leticija? Varvinti seilę dėl blogiuko ...Ir tegul...Svarbu ..nepamesti galvos ...Tik pažvelk į jį Leticija ,kaip neprarasti sveiko proto , jis kaip Heraklis.Na, galbūt...Bet..nors

-Leticija?

-Taip ? - atsipeikėjusi įsignybiu sau

-Atrodė , jog esi kitame pasaulyje

-Užsisvajojau ...- nusišypsau

-Regis , ne išvažiuosime iš žirgyno be rytojaus,

-Tai bent ....- numykiau

-Ką ?

-Nieko ,

-Vietoj to ,kad išsigąstai ,jog liksi toli nuo Milano ,atokioje vietoje tu pasakai ,tai bent?

-O turėčiau kažko bijoti ? - susidėjusi rankas ant rankos paklausiu

-Ne...Spėjai šeimininkauti ? - pažvelgė į virtuvę.Taip, pastebėk ,jog nesu vien kvaila mergina , kuri nei gaminti nemoka, - Makaronai ?

-Taip ,- užstojusi kelią neleidau eiti iki viryklės- Praleisk , Leticija

-Ne , negalima- jis sutikęs pažvelgę į mane, - Turiu omeny , ką tik pradėjau , nenoriu ,jog ...Pamatytumėte kol dar nebaigiau gaminti ...Menininkai niekada neparodo savo darbo kol jis nebaigtas ...Pats pagalvokite ,kas būtų jei gerbiamas Da Vinčis būtų parodęs Mona Liza kam nors ...būtų skandalas ...

-Sakai skandalas ? - jis buvo pasimetęs.Pirmą kartą mačiau jį tokį pasimetusi , bet lūpų kampučiuose pamačiau mažą šypseną ,

-Galbūt , eikit persirengti, - pažvelgiau į jo drabužius- Atrodote , kaip šlapias ...Jūs ir esate šlapias ...Na nežinau -Kvaiša .Jis paskutinį kartą pasižiūrėjo į mane ir nusisuko.Priliekiau prie viryklės.Viskas nesiseka ....Padažas atrodė lyg būtų nevalgomas , o ir kvapas ne per geriausias.Kažką padariau ne taip.Pasiėmusi medinę mentelę maišiau ir bandžiau taisyti savo klaidą.Įdėsime to ir ano , ir to ir vėl ano .....Išvydau atspindį Aleksandrą be marškinių ...Sustingau

-O Dieve...

Raumenys...Tikrai jis Heraklis.Niekada , taip nesiseilėjau..Įsižiūrėjusi išvydau keletą randų jam prie krūtinės pala jų buvo ir ant nugaros kaip kankinimo randai .Gak man vaidensi? Likau stovėjusi apsvaigusi ,o dar mintis , kad naktį reikės praleisti vienumoje su juo ...Įkvėpk ir iškvėpk , Įkvėpk ir iškvėpk.Ar padeda ? Žinoma , ne.Dabar , pasidarė gėda.Ką aš darau ? Noriu , verkti...Net nesakysiu ką aš jam jaučiu..Aš svaigstu dėl visko kas susiję su juo.O kad aplinkybės būtų kitokios ir nebūčiau jo sutikusi tame rusyje.Kodėl turėjome susitikti taip ir iš karto tapti priešais? Lemtis? Kad ir kas laukia manęs ateityje aš jaučiu kad ji nenužudys mano sielos.Aš noriu gyventi.Aš noriu kvėpuoti.Aš noriu būti šalia Aleksandro.Aš jį įsimylėjau.Įsimylėjau ir pati to nesupratau.Dieve, prašau jei jis mano išrinktasis leisk man prarasti protą, nes galvodama bijau gyventi .Kuo aš tapsiu jei pasiduosiu savo meilei ? Tomis , moterimis kurios sekioja paskui tobulus gražuoliukus ? Pameta galvą ir tapa tikros kvaišos ? Su viskuo pasiruošusios taikstytis ? Ar man lemta kur kas daugiau ? Ar mums tėvai pasakodavo vaikystėjė pasakas, jog princeses įsimyli savo pagrobėjus? Jos tampa mylimosiomis ir praranda dorumą ? Būna laimingos net ir tada kai dėl jo mylimojo kenčia kiti ? Jos susituokia.Susilaukia vaikų , miršta glėbyje to žmogaus kuris ją pagrobė ir jos širdį , protą .Jos būna laimingos tik su juo .Tokios pasakos negirdėjau.O gal laikas nutraukti šios įsitikinimus , jog blogiukai iš tiesų blogi.Gal viskas yra kitaip.Juk žiūrėdami į saulę , mes matome šviečiantį didelį kamuolį dujų , o ne gyvybės palaikytoja, dėl kurios žėmė net ne gyvuotų.Juk žiūrėdami į knygą matome tik knygos viršelį , o ne visą knygos istorija, jog norėdami sužinoti kas ten parašyta turime skaityti.Juk viskas yra kur kas daugiau ,nei mes žvelgiame akimis.

Aš pasirinkau širdies balsąWhere stories live. Discover now