Aš pasirinkau širdies balsą

27

-Nori lėkti iš darbo ?

Galbūt.Nuėjusi į virtuvę užviriau kavą.Leticija tau reikia pasikalbėti ir viskas.Pasibeldžiau į kabineto duris ir išgirdau jo balsą , jog galima įeiti ir kaip išvydau jį pamiršau ko atejau.Jis buvo be marškinių.Nurijau seilę.Kodėl jis be marškinių ? Akimis nusekiau kiekvieną kampą kabineto , gal čia yra kokia mergina? Bet ačiū Dievui ,jog ne.Tik vėliau pastebėjau , jog jis persiregnę jodinėjimo aprangą į juodą kostiumą.

-Labas rytas, - atgavusi žadą pasisveikinu tada kai jis segėsi kostiumo liemenės sagas- Atnešiau kavą

-Padėk , ant stalo ,- parodė vietą prie aplankų ir praėjus pro jį vos neišmečiau kavos išgirdus jo gilų kvėpavimą.Nepamiršk , dėl ko atėjai, - Leticija, gali jau eiti , turiu daug darbo , o tu čia būdama man nepadėsi , - jo bjaurus tonas mane sugražino į tikrovę.

-Noriu pasikalbėti

-O aš nenoriu

-Tai skubu

-Palik ramybeje mane - suskambo jo mobilusis ir jis atsiliepė nusisukęs į langą kalbėjo griežtai ir bjauriai, - Sakai , jog viskas jau gerai?......Arči , man nerūpi ...

Stipriai sukandau lūpas.Vos laikausi ne pravirkusi.Jam net nerūpi ką noriu pasakyti, tai kodėl turėčiau jam pasakoti apie savo jausmus jam .Jis buvo beveik prie manęs.Ačiū dievui , jog jis nemato , jog apsiverkiau.Nuo padėklo paėmiau kavą ir padėjau ją ten kur liepė.Ir stengdamasi nematyti jo išėjau.Jis pats kaltas ,jog taip pasielgsiu. Nuėjusi į tualetą, kuris yra vienu aukštu žemiau dar labiau pravirkau.Ašaros riedėjo veidu viena po kitos.Kodėl negaliu logiškai mąstyti ? Paėmusi mobilųjį telefoną susirandu telefono numerį Ivano.Jau kelis kartus norejau paskambinti , bet vis neišdrįsdavau , bijodama Aleksandro reakcijos .Dabar nebijau.Paskambinau jam, bet atsiliepė jo asistentė , jei gerai supratau.Ji puikiai mokėjo kalbėti angliškai,todėl pasakė ,jog kai tik Ivanas galės susisieks su manimi.Aleksandrai , nedirbsiu tau , jei negerbi manęs , net kaip žmogaus.Širdis mano daužėsi. Nusivaliusi makiažą ir vėl kelintą kartą pasidažau iš naujo.Po kelių valandų darbo dienos gavau į telefono žinutės datą ir laiką , kada paskirtas man susitikimas su Ivanu.Šiandien vakare.Nežinau kur ši vieta , bet nueisiu.Būtinai nueisiu, juk kažkas nepatiks ,galiu ir nesutikti dirbti.Pažiūrėsim ką dabar darysi ponas Aleksandrai.Padėjau Suzanai surinkti dokumentus ,kurie svarbus naujam užsakymui.Grįžusi iš Aleksandro kabiento Suzana buvo nuliūdusi , regis ją aprėkė Aleksandras.Kelis kartus lankėsi Blakė.Kažkas čia vyksta , supratau tada kai piktai į mane pažiūrėjo Deris.Na jis visada žiūri į mane piktai , bet šį kartą , net griežė dantimis.Kas vyksta? Po dar kelių valandų išėjo pats velnias su griausmu.Jis žvilgtelėjo tik vieną kartą į mane , bet mano širdis nustojo plakusi minutę .Jis pažiūrėjo taip lyg mane pasmauktų.Taip kaip tąsyk kaip mečiau į jį akmenis.Visi tik ir klausinėjo ką prisidirbau , jog į mane taip pasižiūrėjo.Nenoriu čia daugiau dirbti.Po tiek laiko ir vėl išsigandau jo.Visą dienos pabaiga aš turėjau nešioti iš pirmo į tryliktą aukšta dokumentus.Aleksandras negrįžo.Ir puiku.Grįžusi namo net nepajėgiau persirenkti ir pavalgyti.Ką meginu apgauti aš nenoriu palikti Aleksandro.Bet dabar nėra kito kelio.Kodėl jis kartais būna toks geras ir ...O kitą kartą toks šlykštynė , kad norisi bėgti toliau nuo jo.Būti ten kur jis tavęs niekada nesuras.Turėjau eiti į tą darbo pokalbį ar kaip jį galima pavadinti.Atvažiavusi adresu, kuris buvo parašytas kelis kartus peržiūrėjau ar tikrai ten atvažiavau.Viešbutis? Tikriausiai susitikimas vyks viešbučio restorane.Tikiuosi.Prie durų mane pasitiko senučiukas vyras ir pasakė kur nueiti.Regis , jam buvo pranešta ,jog aš ateisiu.Kitą vertus tokiose rūmuose bet kas negali vaikščioti.Pilna uniformuotų tipų keistai žiūrintys į kiekvieną prašaitį.Supratau , jog susitikimas tikrai vyks viešbučio numerį.Kažkas čia ne taip.Atsidarius lifto durims supratau , jog man geruoju nesibaigs.Deris su Blake ir keliais vyrais buvo koridoriuje