Aš pasirinkau širdies balsą

43

Visą dieną negalėjau nusėdėti vietoje. Jis žaidžia su manimi. Tirai žaidžia. Ko sieki ? Prisiekiu, daugiau neleisiu šitaip savęs žeminti. Kvailys. Turėčiau imti ir nuvažiuoti į mokyklą ir pasiimti savo mobilųjį telefoną su rankine...Geriau, šiandien ten nevažiuosiu. Bus tik į nauda. Neturėsiu ,kur akių dėti jei ten bus Ričardas. Be Marijaus šis butas ne buvo įdomus. Nėra ką veikti. Nuėjusi miegoti nenustojau galvoti apie savo prakeiksmą. Nuo ko pradėti ? Pirma reikia pasikalbėti su Eleonora. Ryte atsibudusi išgėriau karštos kavos. Kaip visada nuėjau prie kompiuterio. Iš rankų net puodelis iškrito pamačiusi šį ryto straipsnius. Visi portalai visi tik ir rašo. Aleksandro Gajaus Moretti širdis sudaužyta į šipulius.Pasirodo su paslaptingaja mergina viskas baigta. Mano nuotraukos...Mudviejų nuotraukos. Kaip ? Nuotraukos Sicilijoje...Aleksandras Gajus Moretti susižadėjo su verlininko ir ilgamečio šeimos draugo dukterimi. Kas taip žaidžia? Kam prireikė tokių straipsnių? Kas toji paslaptingoji mergina? Ar ji verkia kokiame užkampyje? Verkiu ! Ar Paslaptingoji mergina mete verslininką Aleksandra ar jis paliko ją su sudužusiomis svajonėmis? Kaip suprasti šiuos straipsnius? Tikiuosi viską Aleksandras sustabdys. Po galais jei turėčiau mobilųjį telefoną ! Nuėjusi į rūbinę greitai apsivelku naujus drabužius: baltą klasikinį kostiumą ir juodus aukštakulnius. Važiavau taksi iki mokyklos. Įėjus išvydau Zofia, ji priėjusi stipriai apsikabino mane

-Kur jūs prapuolete? ,- ji atsitraukusi paklausia , - Visi daiktai liko čia...Nei vienas nekelia telefono ragelio...

-Geriau jau neklausinėk , Zofia - nuėjome į kabinetą. Užsidėjau rankomis veidą. Giliai įkvėpus ir nusiraminus paklausiu - Kur mano telefonas? - priėjusi paėmiau nuo didelio stalo. Radau daug praleistų šį rytą skambučių nuo Marijaus, sesers, mamos ,tėčio, brolio. Vadinasi ir jie viską matė. Kur nematys ?, -Jie visi matė...Ką daryti?

-Ką matė?

-Negi , nematei? Visi žurnalų puslapiai tik ir rašo...mano nuotraukos ir...- Zofia pasiėmė planšetinį kompiuterį ir ėmė skaityti viską, jos veidas darėsi vis labiau siaubingas, - Įdomu ,kas rašoma tose straipsniuose ...Perskaičiau tik antraštes...

-Tau geriau ir neskaityti...- ji susirūpinusi prisėda šalia, - Paslaptingoji mergina ? Jie nežino tavo vardo nei pavardės. Tik laiko klausimas ,kol sužinos. Rašo tokių siaubingų dalykų...

-Ką man pasakyti tėvams?

-Tik nemeluok. Nemanai,jog metas pasakyti visą tiesa? - pakrtutinau galvą išsigandusi,- Tylėdama kenki pati sau. Šiaip ir taip tavo tėvas žino,jog buvai įsimylėjusi...Žinoma, jog bijai pasakyti, kaip susipažinai su mano sūnumi.

-Pažadėjau Eleonorai nieko jiems nesakyti. Šitose nuotraukose elgiausi kaip kekšė ...- ji suraukė antakius, tikriausiai nesutinka su mano žodžiais,- Žiūrėjai į nuotraukas? Atrodau , kaip kekšė...Kaip tokias nuotraukas buvo galima rasti? Kas mus fotografavo slaptai?

-Mano sūnų dažnai sėka žurnalistai...Be to jūs čia tik bučiuojatės...Nieko nepadoraus. Mano sūnus visada susidoroja tais netikeliais , bet ...Šios nuotraukos senos,Leticija. Jos būtų buve paskelptos kitą dieną nup fotografavimo...Bet ,kodėl po tiek laiko jos paviešintos ? Kam taip žaisti? Atrodo, jog laukė tam tikros dienos, jog galėtų jas paskelbti...

-Nežinau..., - ji skaitė toliau. O mano mobilusis telefonas nenustojo skambėti. Todėl išjungiau jį. Viskas baigta. Rytoj turėjau fotosesija, bet kai sužinos toji dizainerė ji nenorės manęs, - Leticija , jie jau sužinojo tavo vardą ir pavardę ir dar tai, jog tavo sesuo susituokusi su Aleksandro verslo partneriu Emanueliu.

-Ką rašo ?

-Geriau neskaityk. Važiuojam iš čia. Nežinau ,bet kur, - nusivaliusi ašaras ėjome koridoriuje iki išėjimo , bet sutikome įeinant Ričardą.Negaliu, net akių pakelti - Labas, sūnau , bet mes išeiname ir...