Aš pasirinkau širdies balsą

30

Leticija

Viskas kaip ir aišku.Kelis kartus skaitau patiekalo receptą.Be to mama viską papasakojo.Šį kartą viskas pavyks.Visko tiek reikia šiam troškiniui.Atsargiai išpakuoju vištienos blauzdeles ir pakišu jas po tekančiu vandeniu.Vien dėl šito vaizdo norėčiau būti vegetare.Mama sakė , jog druskos ir pipirų reikia dėti iš akies.Kad ir ką reiškia kelis šauktus įdėjau pipirų ir dar daugiau druskos.Geltoną ir raudoną papriką supjaustau kubeliais ir paslydus peiliui netyčia įsipjoviau į pirštą.Nieko tokio.Sustabdžiusi kraujavimą ir vėl grįžau prie cocciatore troškinio gaminimo.Jau šešios , turiu kuo greičiau pagaminti.Aleksandras gali grįžti ,bet kurią minutę.O atrodau kaip namų šeimininkė, reikia spėti persirengti ir pasidažyti.Netyčia išsitepiau visą prijuostę raudonu vynu.O man tavęs reikėjo tiek ne daug. Ak.....Neisiu persirengti.

-Leticija , esi ne tik išprotėjusi , bet ir...

Pomidorų pasta visą išsipylę ant stalviršio.Tikrai? O ,prisvile puodai.Kodėl man nesiseka gaminti? Gal muzika pagerins nuotaiką.Per namų kiną įsijungiau muzikos. Štai linksmiau.Desertui pagaminsiu .....Vartau receptų knygą ir nerandu ką galima pasigaminti.Obuolių pyragą.Ruduo tam geriausias laikas.Supjausčiusi obuolius , pabarstau cinamonu ir cukrumi.Tai mano mamos receptas , jį parsivežė iš Lietuvos.Tikiuosi pavyks pagaminti.Šiek tiek prisvilo troškinys , bet nieko tokio.Užtrukau maždaug apie dvi valandas.Jau aštuonios ir iš Aleksandro jokių žinių.Nuėjusi į svetainę įjungiu romantinę muziką, taip pat užkūriau židinį. Vos visų pirštų nenusideginau. Serviravau stalą , kai išgirdau , jog Aleksandras jau parėjo.Atrodau , siaubingai...

-Pagaliau grįžai , - išvydusi Aleksandrą atsikvėpiu,

-Tavo prijuoste ....- pažvelgiu į ją , - Tu vėl gamini ? Leticija , sakiau , jog į virtuvę be manęs ne žengti ,nei žingsnio .

-Taip , bet , - jis nuėjo į virtuvę.Ir ten ne per geriausias vaizdas.Tiesiog baisu.Atrodo , jog čia kažkas sprogo, - Aš viską išvalysiu ...

-Nereikia, - abejingai pasako , - Rytoj atvažiuos tvarkytoja ir viską sutvarkys , - Aleksandro lūpose slėpėsi šypsena.

- Tu iš manęs šaipaisi ?

-Ar galėčiau , -jis apsidairė ir priėjęs prie pat manęs švelniai perbraukė per veidą ir šiek tiek nusijuokęs pasako, - Ką tavo plaukuose daro morkos gabaliukas?

-Na , nežinau...Nesijuok , aš stengiausi...

-Norėčiau sužinoti kas bus kai nesistengi gaminti. Tikiuosi šis troškinys pateisins nuostolius...- Persirengus Aleksandrui sėdome prie svetainės stalo, - Rože, tavo užsispyrimas mane žavi

-Stengiuosi kol išeis pagaminti, - nusišypsau, - Na , paragauk..Na? - Iš veido sprendžiu ,jog nelabai,- Neskanu ?

-Labai.....Neskanu , Leticija

-Na..- nenustojau juoktis,- Nevalgoma?

- Viskas taip....sūru ir kartu aštru ...

-Nuodinga? - nenustodama juoktis paklausiu , - Kaip ir praeitus kartus?

-Apsinuodyti galima,

-Tikriausiai , mus ir šį kartą gelbėja maistas iš restorano , - Paragavau ir pati.Kaip bjauru....Tikrai nevalgoma ir ...Atsistojusi norėjau nunešti troškinį , bet Aleksandras neleido ir truktelėjęs už rankos pasisodino pas save ant kelienių

- pasiilgau

-Aš labiau ,čia taip nuobodu vienai

-Rytoj , kompensuosiu laiką

-Kaip ?

-Pamatysi

-Pasakyk , Aleksandrai

-Staigmena