2

1.2K 70 11
                                    

Leticija

- Na ,pasakyk kažką - Pasižiūriu į mama ,kuri nekreipia į mane dėmesio ,kepa lietinius blynus ir klausosi ryto žinias per radijo grotuvą - Žinau ,jog pyksti ,bet prašau suprask , jog tai buvo geriausia ...- mama staigiai atsisuko ir piktai pažiūrėjo neleidus sakinio pabaigti

- Brolis mokėjo už tavo studijas ,sunkiai dirbo , o tu viduryje mokslų metei - susigėdusi nusuku žvilgsnį - Susigėdai ? O ir turėjai .Būtum kažkaip ištveria šį sunkų laikotarpį ,bet tu užsimanei dirbti ,na gi ar radai darbą ?

- Radau - nusišypsau .Motinos veidas atšlijo

- Na , ir koks jis ?

- Neapolio Bibliotekoje

- Ir ką ten darysi ? - sarkastiškai klausia mama ,užsimetus prijuoste ant pečiu - Valysi bibliotekos dulkes ? - ir vėl išraudusi nusuku žvilgsnį - Apgailėtina ,jei būtum baigus studijas ,galėtum dirbti literatūros mokytoja, būrai galėjusi dirbti valstybėje , leidykloje ..bet kur tik ne bibliotekoje

- Mama ,bibliotekoje reikės rūšiuoti knygas pagal tvarką ,dirbsiu prie ten kur atrandu harmonija ,man taip patinka jas skaityti ..

- Negalvok ,kad ten skaitysi knygas ,tu ten eisi dirbti ..... - iš antro aukšto nulipa tėtis , nusišypsojo ir atsakiau tuo pačiu ,bet mama piktai pažiūrėjo į tėvą tikriausiai pyksta dėl to , jog praeitą savaitę ne vyko pas mamos gimine į Bari .- Tavo dukra mete studijas , ką pasakysi ?

-Kalbėjau apie tai su ją vakar - sėsdamas prie stalo pasako tėtis ir ima blynų lėkštę ,bet mama pastumia jam salotų ir žuvies lėkštę - Regis , prasidėjo ir vėl kankinimas ,grįžo kalėjimo sargė

- Pamanykit , pokštininkas ,tavo dukra mete studijas , o tu nepaisant savo ligų pokštauji atsisėdęs kai kilmingasis

- Leticija suaugus ji pati sprendžia kaip jai elgtis , be to ji prates mokslus vėliau , tiesa ?

- Taip ,tėti

- Matai ? Nėra ko jaudintis .Ji tokia pat atsakinga ir gudri kaip ir mano amžiną atilsį brolis

- Tau tik ir rūpi po nosimi maistas - Atsisėda mama prie stalo - Maniau nors vieną dukrą išleisim į mokslus ,bet ne ...Mes planuojame , o Dievas juokiasi , Nežinau kur tavo kita dukra ir sūnus .Jau savaitę neskambina .Pamanykite susirado darbą kažkokioje įmonėje apsauginiu , o dukra ? Dirba auklę be jokio išsilavinimo ,atrodo ,jog vėjais paleis savo jaunystę

- Mama , juk pažįsti juos tai jie dingsta tai jie mums paskambina , jie sunkiai dirba , jog mums atsiųstų pinigų dabar jiems palengvės ,nes aš pradėsiu dirbti

- Dirba vienoje šalyje ,bet nesugeba tėvų aplankyti , apgailėtina, ką jau kalbėti apie tavo tėvo  nuolatinį persivalgymą ...

-Negamink , taip skaniai gal tada šiek tiek sukusiu ,- valgydamas blynus ,o ne žuvį  tėtis nusijuokia

-Melagis meluoja ir net neraudonuoja.Tada skustaisi savo motinai ,jog esi alkanas , tuomet ji man patampytų nervus kai susitiktumeme.Kai susipažinome ji buvo paranojikė, bet kai pasieke septyniasdešimt pasidarė tiesiog bjauri, ir ne man vienai ir Leticijai..

-Nekalbėk , apie mano motina kaip apie kokią ,nors slibiną

-Dieve, tikrai nenorėjau įžeisti tavo ramiosios motinos, bet ji pasidarė nepakenčiama.Dėkoju Dievui ,jog susitinkame tik per šventes...

- Mano motina tiesiog įkyriai rūpinasi mumis

- Žinoma , nepamirštama mus visus pakritikuoti.Bet savo mieląjį sūnelį ji pagiria ir prišeria kaip pavasarinę kalnų kiaulę

- Glorija, tu įžeidei ne tik mane , bet ir mano šeima...

- Na , aš jau pavalgiau ir netrukus eisiu į darbą ,kol jus ne pradėjote bartis apie mamos šeimą- nusišypsojusi pasakau

Atsistojusi nuo stalo užlipu antrą aukštą , pro langą matosi jūrą ,kiekvieną rytą atsibudusi pirmiausia išvystu ją .Nors gyvename labai mažame namelyje ,mes visi penkiese sutilpome ,dabar gyvename tik trise aš , tėtis ir mama .Antrame aukšte yra du mažiukai kambariai , vienas mūsų vaikų kitas tėvų , apačioje tik vonia su erdve svetaine ir virtuve .Visuomet dievinau savo namą ,nors jis nėra rūmai man čia patinka kitaip nei mano sesei , ji jų nekentė ,troško rūmų , pinigų ir vis sakydavo , jog kai užaugs išeis iš čia , ir ji buvo teisi , ji po aštuoniolikto gimtadienio įsidarbino aukle Romoje vėliau kitose miestose ,o dabar aukle dirba  ten kur brolis dirbo apsauginiu .Padėjo mums finansiškai ,tėtės gėlių krautuvėle nelabai neša pelno , o ypač žiemą . .Pasėmusi nuo savo lovos dokumentų papkę ir rankinuką išėjau iš namų , šiandien ypač karštą .Daug turistų , nuėjusi į biblioteką sutikau mielą moterį kuri paaiškino mano darbą .Turėsiu surūšiuoti knygas .Darbas nebuvo jau toks nuobodus kaip gali atrodyti ,atradau naujų knygų .

***

Diena atėjo į vakarą .Atsisėdusi prie bibliotekos stalo žiūrėjau į vieną tašką .Išties pavargau ,nemaniau , jog dirbti taip sunku .Pasirodo toji moteriškė tikra velnio įsikūnijimas ,visus sunkius ir neįdomius darbus atiduodavo man . Ruošiausi skambinti mamai , jog tuoj grįšiu ,bet išgirdau skambutį iš nežinomo numerio , tikriausiai skambina iš bendro .

- Leticija ,

- Sesute ..

- Rajanai , kur jus su Eleonora ? Net ir aš pradėjau jaudintis.

- Ateik ten kur visuomet vakarianiaunadove su šeima ypatingomis progomis-Padėjo ragelį ..Kažkas nutiko .Išbėgusi iš pastato ,tuoj pat susiradau autobusą ir atvažiavau iki  uosto .Nuėjusi prie kavinės laukiau Rajano , bet jis nepasirodė .Išvydau siluetą panašų į brolio tad nuėjau nuošalios gatvės ,įsitikinus ,kad ten tikrai brolis stipriai apsikabinau jį.

- Nuo kažko bėgi ? Sakyk , broli

- Sese ,turi išgryninti tą sumą ir paduoti man penktadienį lygiai tuo pačiu metu

- Kokia sumą ? kodėl slapstaisi - matau , jog brolis išsigando senos poros einančios siaura Italijos gatvele - Ko bijai ?

- Jei nepabėgsiu mane nužudys kai nužudė mūsų pusbrolį ...Nieko neklausinėk tik palaikyk mane .Aš nekaltas ,patikėk , mane pakišo Eleonorą su pusbroliu , aš tik ...nesvarbu prašau tik patikėk manimi

- Rajanai , nusiramink . Kaip tai pakišo sese su pusbroliu ? Pusbrolis negyvas ? iš kur gavai tuos pinigus ?

-Privalau priimti tuos pavogtus pinigus ,nes kitaip neturėsiu galimybės pabėgti ...saugok save ,niekam, nieko nesakyk , turiu bėgti - Staiga brolis išnyko minioje žmonių .Kas čia vyksta ? Kaip tai pusbrolis negyvas ? Apsiašarojusi einu gatve , aš kreipsiuosi į policija .Privalau .Laukdama stotelėje galvoju kaip reikės pranešti tėvams .....Staiga išgirstu padangų cyptelėjamą atsisukusi išvystu juodą aukštą automobilį , iš jos išlipa du juodai apsirengę vyrai

- Leticija ? Rajano ir Eleonos sesuo ?

- Ne - netekusi žado sumeluoju , tie vyrai pasižiūrėjo į telefoną ir vienas kitam linktelėjo ir pradėjo tįsti mane link automobilio - Paleiskit ! Gelbėkit ! - Į mane pasižiūrėjo mokinių grupę, pajuntu ,jog vienas iš tų kažką man prideda prie nugaros ,nesakyk , kad tai ginklas

- Jei , dar kartą sušuksi ....

Daugiau nieko nesakiau .Kojos ,rankos sustingo .Nesuvokia kas ką tik nutiko ? Esu grobiama ? Mane nužudys ? Ar tai tik sapnas .Vieną kartą užsimerkiu , bet piktų juodai apsirengusiu žmonių griežti veidai niekur nedingsta ,vis užsimerkiu , bet matau tą patį ,tik vaizdas liejasi.

Kai žvelgiu į dangų

Man užauga sparnai

Kai atsispiriu nuo žemės

Skrendu tarp baltų debesų 

Aš pasirinkau širdies balsąOpowieści tętniące życiem. Odkryj je teraz