15

909 82 5
                                    

Paėmusi raktą iš jos rankų ,atsirakinu duris ir neklydau galvodama ,jog ir šios vilos kambariai bus lyg rūmų kambariai.Dvigulė lovą lyg pas monarchus .Įdomu kodėl ji tokia didele ,kad net tilptų mažiausiai treji ar ketveri vidutinio sudėjimo žmonės.Tokio didelė lova namuose užiimtų maždaug visą mūsų kambarį. Mano lagaminas jau buvo padėtas prie spintos ,kuri priminė mažu mažiausiai devyniolikto amžiaus spintą.Dabar supratau ši vila nori padaryti įspūdį,jog persikelei su ,,laiko" mašina į praeitį.Nuėjusi į balkoną pasižiūriu į sodą ,kuriame didžiavosi visas laukas vynuogių , atrodo juk atsidūrei tikrai kitame amžiuje.Nežinau kiek laiko mąsčiau apie tai ką sakė toji moteris.Ji teisi kitiems atrodo ,jog mes meilužiai, bet kaip įrodyti ,jog taip nėra? Tikriausiai niekaip negalėsiu įrodyti , nes pikti žmonių liežuvis plaka nuo seno.Ta moteris nemandagiai kalbėjo su manimi ,kaltino net nepaklausus ir ne išsiaiškinus tiesos smerkti pradėjo.Bet apie tai daugiau negalvojusi pasiimu savo užrašų knygutę ir bandau parašyti kelis sakinius savo knygos.Per visą šį laiką buvau pamiršusi, jog noriu parašyti knygą ir ją išleisti. Nors ta svajonė tikriausiai reikės atidėti ,nes vos parašau kelis sakinius visos mintys krypsta kitur. O jei pakeičiau knygos scenarijų ir mergina įsimylėtų nedorą vyrą ,kuris yra pavojingas , bet kartu paslaptingas....Vien pažvelgus jam į akis jei pilve pradeda skraidyti drugeliai....aha ,per daug banalu , bet iš tiesų yra tiesos , jog pažiūrėjusi į Aleksandro akis mano kūnas ima keistai elgtis lyg magnetas traukia prie jo , taip norisi paliesti jo veidą rankomis ir tą raumeningą krūtinę ,kuri kai jis būna be liemenes kostiumo, taip ryškiai matosi.Gana ,Leticija tau jau protas pavažiavo , tikriausiai iš alkio pradėjau nesąmonės mąstyti . Išėjusi iš kambario vis atsigręžiu ,jog žinočiau kur grįžti.Nepatinka , man vaikščioti svetimuose namuose ,jaučiuosi lyg vagis , kelis kartus taip į mane pažiūrėjo darbuotojai , bet nieko ir nepasakė ir toliau valė dulkes nuo baldų. Atsidūrusi vėl tame pačiame vestibiulyje apsidairiau , dabar čia buvo pilna darbuotojų ir visur išpuošta ,padavėjai nešiojo padėklus ant staliukų, tikriausiai čia vyks tas minėtas labdaros vakaras.Tikriausiai niekas nesupyks jei pasiskolinsiu vieną rožės žiedą , pasiėmusi žiedą, išeinu į terasą ,.Jei pasivaikščiosiu tokioje gražioje aplinkoje , gal kils įkvėpimas rašyti knygą ,nuėjusi kelis žingsnius aiktelėju pamačius Alkesandrą su tuo žmogum ,kuris mus pasitiko prie vilos./NIEKO NEGIRDĖJAU.Bet iš kūno kalbos ir to žmogaus veido ,sprendžiu , jog kalbėjo slaptai .Aleksandrui , tas vyras padavė kažkokius sulankstytus dokumentus. Tikriausiai kažkas čia ne taip. Priėjusi arčiau ,bet netyčia aiktelėjau išgirdusi tolimai lojantį šunį...Ups , regis mane pastebėjo tas darbuotojas ir jis nutilo .Aleksandras atsisukęs į mane pažiūrėjo taip lyg norėtų mane pasmaugti .Regis ne pirmą kartą sukeliu jam tokias emocijas.

-Ričardai ,gali eiti , buk ramus ji nieko nesakys jei ir kažką išgirdo - jis linktelėjo ir išėjo ir likau viena su ,,pabaisa" jis priėjo prie manęs - Ką čia veiki ? Regis , mėgsti klausytis paslapčiomis ,- jis bėrė taip žodžius, kad nepastebėjau kaip pradėjo mane tįsti už žastikaulio per sodą , sustojome prie didelio fontano su deive Venera ,kuri laikė kriauklė , o iš kriauklės bėgo vanduo .Mėgstu klausytis paslapčiomis ? Tikriausiai jis priminė tą vakarą klubę ,kai girdėjau jo pokalbį ?- Dabar ,pasakyk ką girdėjai ir jei suprasiu jei meluoji , tau skaudžiai klius,- grįžusi į realybę pasižiūriu į jį

- Aš nieko negirdėjau - piktai atsakiau

-Meluoji, - jis žiūrėjo į mano akis lyg iš mano akių suprastų ,jog meluoju ar ne

-Nemeluoju .Gal paleistumete ranką - trūktelėjau į save ,bet jis nepaleido - Jau atsibodo ,jog elgiatės su manimi kaip su marionetę , atidžiai įsižiūrėkite aš žmogus..

-Rose, aš šį kartą patikėsiu , bet jei sužinosiu ,jog melavai ,- Kodėl jis pavadino mane rože ? - aš taip paprastai nepaliksiu visko - jis iš mano rankos ištraukė raudonos rožės žiedą ir įdėjo ją mano plaukų sruogą - Supratai mane ? - šaltai paklause taip lyg vos nensustingau į ledą - ką čia veiki ? Turėjai likti iki vakaro kambaryje , ar sunku taip laikytis nurodymų ?

Aš pasirinkau širdies balsąWhere stories live. Discover now