13

910 77 5
                                    

Išėjus Blakei pasižiūrėjau į drabužius.Drabužiai maloniai kvepėjo ir iš išvaizdos , susivimo galima suprasti , kad jie labai brangus.Ant pirkinių maišelių buvo parašyta Armani .Tikriausiai daugelis moterų būtų nudžiugusios gavus brangiausių prekinių ženklų firmos drabužius pasaulyje, bet tai niekada nebuvo mano svajonė.Eleonora visuomet svajodavo apsivilkti prabangius drabužius. Ak. Eleonora , kur tu dabar? Išsiėmiau suknelę iš pirkinių krepšio .Suknele atrodė nuostabiai , niekada gyvenime nesu mačiusi tokios suknelės.Ji buvo elegantiška , tamsiai žalia , turėjo nežymia V formos iškirpte ir diržą aplink liemenį.Apsivilkusi suknelę pasižiūrėjau į veidrodį.Ji buvo iki kelienių , nudžiugau , jog uždengė šlaunies randą , kitaip nei už ką nebūčiau jos apsivilkusi ir tegul jis man nedrįsta grasinti.Ji šiek tiek per daug aptempta ties klubais ir krūtine.Šiek tiek nejaukiai jaučiuosi. Kitame krepšelyje buvo juodi batai su raišteliais aplink blauzdas .Jų kulnas buvo maždaug šešių centimetrų .Jei ne nusiversiu su jais, tai tikrai būsiu labai dėkinga .Kas išrinko juos ir kaip galima su jais paeiti ? Žinoma , jog kai kurios moterys su juos avi kiekvieną dieną.Absurdas.

 Pasižiūrėjusi į save veidrodyje vos atpažinau save ,negi iš tiesų drabužiai gali žymiai pakeisti žmogų .Akivaizdu , jog gali .Kol maiviausi prieš veidrodį , pamiršau , jog reikia susitvarkyti plakus, bet laiko tam jau nebuvo .Susišukavau plaukus į graikišką kuodą. Važiuodama iki restorano žvalgiausi pro visus esančius automobili langus , stebėjau vietos kraštovaizdį , visur palmės , turistai .Ne vieną kartą vairuotojas pravažiavo ledų koskelį , net seilę ištįso.Vos nepasakiau , jog tuoj pat sustotų. Išlipus iš automobilio vos nenugriuvau į šalia esančia balą.Aš vos su šias aukštakulniais paeinu. .Prie restorano durų pastebėjau jį , jis nekantriai žiūrėjo į laikrodį sau ant riešo. Jis atrodė labai........ seksualiai ? Ir tai pripažinti buvo sunku.Jis buvo apsivilkęs tamsiai mėlyną kostiumą net švarko kišenėje buvo balta nosinaitė, kaip dekoracija.Kas tu Aleksandrai ? Banditas ar verslininkas ? Jis vis žiūrėjo į laikrodį sau ant riešo , pagaliau kaip pasižiūrėjo į mane aš ištirpau ,kaip ledas prieš saulę . Dabar suprantu ,kodėl modeliai taip lėtai vaikšto ,nes su tokiais bateliais neįmanoma eiti greitai , nebent rizikuoji išsinarinti koją , o blogiau susilaužyti ją .Priėjusi prie jo pirmiausia mano nosį pasiekia jo kvepalų aromatas , net akimirką atrodė , jog kraujas sustojo mano venose.

-Labai džiaugiuosi, jog neprireikė mano paslaugų ir pati apsivilkai ,- permetęs greitai akį per mano kūną dar priduria arogantiškai - Taip ir maniau , jog tau tiks žalia spalva prie akių ir suknelės dydį atspėjau - pasakė taip lyg būtų laimėjęs milijoną eurų . 

-Pala ,man sakė ,jog šiuos drabužius nupirko Blakė su žmona...Nejau .... 

- Na , tai buvo netiesa ,liepiau tau jiems taip pasakyti , nes būtai tikrai jų neapsivilkus , - dabar norėčiau tuoj pat nusivilkti juos ir sukarpyti ir suknelės skutus sugrusti jam į tą savimi patenkinta veidą 

 -Iš kur sužinojote ,jog šie drabužiai man tiks? 

 -Paslaptis , - tyliai pasako 

– Na , gi einam mūsų jau laukia

 -Niekur neisiu jei ne paaiškinsite iš kur sužinojote mano drabužių dydį ? 

-Dar ir kaip eisi

Aleksandras paėmęs už rankos per prievartą nusivedė į restoraną .Atrodau kaip užsispyręs vaikas tysiamas už rankos .Pirmas įspūdis įėjus į restoraną buvo neįtikėtinas. Nemoku , net žodžiai paaiškinti kaip jaučiuosi čia būdama.Nuoširdžiai gyvenime nemaniau,jog kada nors apsilankysiu tokiame restorane ir būsiu tokioje aplinkoje.Atrodė , kad viskas čia blizgėtų auksu .Aukštos lubos su skliaustais , visur pilna modernių paveikslų su pauksintais remeliais.Pilna įvairių garsių skulptūrų kopijų .Jaučiuosi lyg būčiau muziejuje ar bažnyčioje.Nėra nei vieno kampelio nėra , kuris nebūtų apšviestas baltos šviesos , o patys šviestuvai lyg iš Karalienės viktorijos laikų. .Net patys baldai tarsi kalbėjo , jog ši vieta tikrai prabangi ir žinoma ne kiekvienam ir prieinama .Ėjome raudonu kilimu kol prie mūsų priėjo su Sicilietišku akcentu kalbantis restorano administratorius.Šiek tiek šyptelėjau , nes šitas žmogutis man priminė iš kompiuterinio žaidimo vieną žaidėja - Supermario 

Aš pasirinkau širdies balsąWhere stories live. Discover now