Aš pasirinkau širdies balsą

9

Leticija

Šiandien anksti atsikėliau net ir pati nustebau savimi .Aš esu iš tų žmonių ,kurie mėgsta ilgiau pamiegoti tikriausiai ,jei būčiau princese miegočiau iki pietų.Nors tokia niekada nebuvau ir nebūsiu.Deja čia realybė  .Saulė iš pačio ryto jau kaitri , vadinasi bus labai karšta diena .Jau buvo pabode apsiniaukusios savaitės.Nuėjusi į mažą ,bet jaukią virtuvę išsivirsiu turkiškos kavos .Kai studijavau viena mergina iš Turkijos išmokė išvirti jų Turkiškos kavos.Iš pradžių kelis kartus vos nenudeginau jai pirštų , o vėliau gal iš dešimto karto pavyko , niekada nemaniau ,jog Turkiška kavą sudėtinga virti ,nors virtuvinias sugebėjimais niekada nepasižymėjau.Vaikystėje, kai susirgau gripu, turėjau likti sekmadienį namuose viena .Visi kiti buvo bažnyčioje ,tad nusprendžiau iškepti pyragą , bet rezultatas buvo tragiškas .Savaitę kaimynai nenutilo ,kadangi pyragas sudėge taip ,kad iš jo pradėjo dūmai juodi ruktii, o langai buvo atviri  .Kaimynai tuoj pat iškvietė priešgaisrinę tarnyba.visas rajonas smirdėjo degesiais .Tėvai raudonavo iš gėdos, o aš buvau nubausta.Savaitę negavau jokių saldumynų .Bet tėtis buvo nuolaidesnis , todėl savaitę atnešdavo slaptai  man po pyragėlį iš šalimai esančios kepyklos.Pasidariusi salotas su sūriu suvalgau pusryčiams taip pat vakar vakare nusipirkau ledų ,tad visą dėžutę suvalgau ,net nepastebėjau kaip pabaigiau juos .Mėgstu ledus ,o ypač karamelinius su migdolų riešutais ,jie vieninteliai, kurie atpalaiduoja mane ir ramina ,o šiandien ypač reikia tausoti nervus ,jog iš emocijų ir jausmų nepasakyčiau tai dėl ko jis mane išmestų .Vis naktį nedavė mintis dėl brolio .Šiandien turėjau nunešti tuos pinigus ,bet negaliu ,jų neturiu ir negaliu šitaip elgtis .Brolis ,atsipeikėjęs susiras mane ,širdis jaučia tai .Nuėjau į rūbinę pasižiūriu ,jog neturiu tinkamų drabužių į biurą .Tad šiandien reikės nueiti į parduotuvę ir nusipirkti .Susišukuoju plaukus į kuodą , apsivelku juodas basutes su raišteliais aplink blauzdas , apsirengiu aptemptą smėlio spalvos golfo suknele..Nuėjau pėsčiomis iki artimiausio kioskelio ir nusipirkau automuso bilietą .Išlipus iš autobuso turėjau dar dešimt minučių paeiti iki biuro .Pakeliui sutikau seną moterį prekiaujančia gėlėmis .

- Buongiorno

- Buongiorno - Nusišypso moteris ir perbraukia savo drebančiomis rankomis plaukus , Kaip gaila ,jog turi ankstų rytą prekiauti gėlėmis tokio garbaus amžiaus, - Gražiai merginai šį ankstų rytą nuotaiką praskaidrins gėlės

- Jos visos labai gražios - pritūpusi įkvėpiau orchidėjos žiedą- Mano tėtis tai pat užsiima gėlių verslų Neapolį ,bet ne kaip sekasi , o jums ?

- Mieloji būna visaip ,bet gyvenimu nesiskundžiu , - Pro mus ėjo ,,mieli ponai'' ,nei nežiūrėdami į moterį kuri nusišypsojo jiems ir pasisveikino . - Jei tik dejuotai koks gyvenimas nedėkingas tai kaip gyventi toliau ? Virstai milijoniniame žmonių mieste tokiais kaip tie prašalaičiai be šypsenos ryte.

- Jus teisi , paskaidrinote šį rytą nuotaiką .Pirksiu orchidėja - Parodau į orchideja baltais žiedais, toki dideli  - Nors ...- Pamatau baltą narcizą vazone beveik nuvytusį ir tai man priminė jį mano naująjį ,,bosą" .Narcizas nuvytęs negavęs meilės ,o sunki dirva jam netinkama jam neleidžia prigyt .Visiškai jo nesusinaikina ,nes toks likimas paskirtas kentėti ir būti vienam ...Kodėl tapatinu jį su narcizu ? Gal jis pats pasirinko tokį gyvenimą ,o narcizas visai kas kitą .Tikriausiai nuo tos įtampos ir tų įvykių protas pavargo,- Nupirksiu Narcizą

- Bet jis beveik nuvytęs .Mergaite imk orchidėją.

- Aš pasirūpinsiu narcizu

Nusipirkusi narcizą ėjau gatvele ,kol atėjau iki biuro .Nieko skyriuje nebuvo ,nei Suzanos nei to pikčiurnos ,tad ant mažo staliuko kur buvo padėti žurnalai šalia padedu narcizą

- Na ,ką gal čia tau patiks ? - Nusišypsau - Palauk ,kai tik išvirsiu kavą tam tironui tuoj pat ateisiu pas tave ,pražuvėli - Nuėjusi į virtuvę greitai išviriau Ekspresso kavą ir vis dėl to pasibeldusi įsitikinau ,jog jo nėra tad pasiimu raktą ir atsirakinus padedu ant stalo kavą .Apsidariau kabinete ,vakar nepastebėjau ,jog jame yra juoda sofa su staliuku ir didelė knygų lentyną .Nuėjusi prie lentynos pasižiūriu į knygas ,vos psichologinės ir filosofinės .Gal geriau eisiu ,nes gali ,bet kurią minutę atvykti dar pagalvos ,jog vagiu iš jo knygas arba šnipinėju jį .Grįžusi prie narcizo įpilu į vazoną vandens - Na , ar jau pasisotinai ? - nusišypsojusi paglostau nuvytusi žiedą ir įkvepiu aromato - Kaip tu fantastiškai kvepi ...Mano tėtis visuomet sakydavo ,jog narcizai pačios nuostabiausios gėlės ir jis neklydo .Kai tik atsigausi ,Pražuvėli, nunešiu tave į miesto parką ir pasodinsiu gal jau nežydėsi kartu su kitais broliais ,bet būsi visų dėmesį kaip tokiam gražuoliui ir lemtą, palauk atnešiu daugiau vandens - Atsistojusi ir atsisukusi į lifto puse išvystų stovintį jį .Jis rudomis akimis bėgiojo pro mano veidą pirmyn atgal ir nieko nesakė .O aš meldžiuosi ,jog jis nebūtų išgirdęs ką kalbėjau. Atrodė ,jog būčiau ką tik pamačius ne žmogų, o liūtą kuris nori mane sumedžioti.

- Labas rytas , -Tyliai pasisveikinu .Net ir su tokiu žmogumi neturiu prarastu mandagumo , - Kava jau paruošta .

- Pirmą dieną vėluoji , o antrą dieną vaidini nepriekaištinga darbuotoja ? - Pašaipiai pasižiūri ,nors užteko jo ir balso tono - Gali išnešti kavą iš kabineto aš jos negersiu

- Tyčiojatės iš manęs ?

- Kava bus atšalusi , - Jau pikčiau pasako- Kitą kartą įsidėmėk , jog kava daryk tuomet kai jau būnu kabinete.

- Kavą padariau prieš maždaug aštuonias minutes ,ji negalėjo taip greitai atšalti .Jūs..

- Jūs ?

- Aš nedarysiu kitos kavos ,jums teks gerti šitą

- Tu per daug sau leidi , tuoj pat atneši kitą kavą arba filmo pabaiga žinai ! Ir išnešk šitą - Parodo į narcizą

- Na, taip jis atrodo ne kaip, bet pažadu ,jog po kiek laiko jis bus tikrai kitoks...Na jis šiek tiek nuvytės , bet....

- Pasakiau , jog nenoriu jo matyti čia .Gali ir namie pasikalbėti su savo pražuvėliu

- Jūs girdėjote ?

- Paskutinį kartą kai mačiau šnekantis žmogų su gėlėmis jam baigėsi ne kaip

- Nematau nieko blogo kalbėtis su gėlėmis , kaip jam baigėsi?

- Na dabar jis guli psichiatrinėje ligoninėje.Laukiu kavos kabinete.

Jis girdėjo kaip kalbėjau su gėlė? Tikriausiai laiko mane pamišusia .Nors koks skirtumas ką jis galvoja apie mane .Nuėjusi į virtuve išviriau kavą iš naujo ,eidama į kabinetą pasisveikinu su Suzaną ,kuri buvo apsirengusi labai gražiai ,šviesiai geltonu kostiumėliu su blizgučiai , o bateliai priminė barbės,ryškiai ružavi.Pasibeldus kelis kartus užeinu su padėklu į kabinetą, jis kalbėjo telefonu , bet parodė ,jog padėčiau kavą ant stalo , padėjus kavos padėkliuką nuo padėklo nuimu puodelį kavos, norejau dingti iš čia kuo greičiau ,

-Palauk , - Ir likau stovėti netoli stalo .Jis kalbėjo ne Itališkai ir tikrai ne angliškai .Manau rusiškai .Iš jo elgesio supratau , jog jis su kažkuo derinasi .Baigęs pokalbį pažvelgia į mane ir širdis sustojo ,kodėl ji pradėjo plakti smarkiau.Tai jau nebe pirmas kartas kai ji šalia to žmogaus praranda savitvarda .Tai gal ji iš baimės plaka ? .Jis paėmęs kavos puodelį atsigeria mažą gurkšnį – Išnešk abidvi kavas - Ką ? -Viena PER šalta , o kita neskani.

- Bet juk atnešiau karšta ir ji tikrai skani viriau pagal visas instrukcijas.

- Ji per daug karti

-Toks kaip jūs ..

- Ką sakei? – pakėlęs antakį paklausia

- Nieko , tuoj atnešiu dar vieną ,– Išėjusi iš kabineto nuėjau į virtuvėlė ir išviriau kavos ,šį kartą vietoj puse šaukštelio cukraus įdedu kelis šaukštus druskos ,štai jei jums nepatinka karti patiks sūri kava .Nunešusi kavą padedu ant stalo , jis nuo dokumentų pakelia akis ir nusišypsojusi laukiu kol jis išgers kavą ,- Skanaus –atsigėręs kavos išvystu jo absurdišką veido mimiką jis užsidengęs burną nubėgo į tualetą .Juokiausi iki tol kol pamačiau jį grįžtant ,jis dideliais žingsniai prieina prie manęs ir pagriebia už riešo kurį ir taip skaudėjo nuo praeito karto

- Kvaiša ,ką manai daranti ? – bet paėmė mane ir vėl juokas , o ne baimė ,pradėjau garsiai juoktis , jis stipriau suspaudė ranką – Nesijuok !

-Dievulėli ,jūs būtumėte matęs savo veidą ....

- Užteks ...- jis pro sukąstus dantis ištaria ir kilstelėjo mane taip , jog vos pasiekiau žemę , -Nustok , šaipytis iš manęs !

- Jūs šaipėtės iš manęs visuomet ...

- Gana , - jis pastumia mane prie kėdės ,jog nesilaikiusi pusiausvyras atsisėdau – Neatsikelsi nuo šios kėdės kol šitos kavos neišgersi.

- Tikriausiai , jūs juokaujate ?

- Panašu ? – iš jo akmeninio veido supratau ,jog jis nejuokauja , o sako rimtai ir be jokio gailesčio , - Mūsų giminei nuo seno sakoma Geriems –baigiasi gerai, blogiems – blogai , kitaip sakant nekask duobės kitam , nes pats įkrisi .

Dabar ,tai rašydamą juokiuosi
Kokia man  bitė tą kartą
Buvo įgėlusi ,jog ryžausi taip pasielgti?

Iki šių dienų prisiminus
Negaliu nustotis juoktis