32

657 48 4
                                    

Buvo smagu pasikalbėti su Deriu. Nors jis man atrodė visada toks baisus ir grėsmingas iš tikrųjų jis toks nėra , galbūt jei ir elgiasi ne tradiciškai..Vos galėjau patikėti , jog kepa pyragus ir siuvinėja.Taip pat pasipasakojo , jog turi susidaręs romėnų tautybės merginą. Jos vaikai jam pamažu tampa kai jo vaikai .Jis neša jos vaikams saldumynų kaip tik būna laisvas , o merginai gėlių. Jis net šypsojosi , kaip kalbėjo apie ją. Bogdana jo gyvenimo meilė.Įlipus Aleksandrui į automobilį pokalbis baigėsi. Visą kelią žiūrėjau pro automobilio langą , jau kai kurias vietas prisiminiau iš praeito karto kai lankėmes Sicilijoje.Pravažiavome viešbutį , kuriame turėjome apsistoti.Nieko nesakiau , Aleksandrui galbūt jis pakeitė vietą , bet sunerimavau.O jo žvilgsnis į mane kai susitikome akimis ryškiai parodė , jog jis kažką slepia. Tai kur važiuojame ? Nejau tiesiai į tą vilą , kur vyks sesers sužadėtuvių vakarėlis ? Sustojome ir Aleksandras žvilgtelėjo į mane

-Kodėl taip vis žiūri ? ,

-Einam ,

Išlipome aikštelėjė.Apsidariau buvo tamsu , todėl beveik nieko nemačiau išskyrus tai , jog pilna palmių ir girdėjau jūros bangas.Mes prie pat jūros.Aleksandras , šiek tiek liepė palaukti manęs ir nuėjo pas Blakė. Kažką diktavo jam ir jis tik linksėjo galvą klausydamas nurodymų ir iš automobilio išsiėmė lagaminą. Jis nei mano nei Aleksandro.Atidavęs automobilio raktelius Aleksandras priėjo prie manęs

-Kas čia ?

-Drabužiai , eime , - viena ranka tysęs lagaminą kitą ranką paėmė mane ir taip pat pradėjo tįsti mane , nes abejotinai ėjau,

-Kodėl neina nei Blakė nei Deris ar iš tų vyrų ?

-Man jų nereikia

-Bet jie saugo tave ...

-Šį kartą sugebėsiu pats apsisaugoti save ir tave , Rožė , nagi ,- užlipome betoniniais ,senais laiptais ir pamačiau jūrą su daugybę jachtų. Nejau? - Tu teisi , mes pabūsime jūroje šiek tiek ,- šypteli jis , tikriausiai pamatęs mano šypseną.Sustojome prie gana didelės jachtos, - Madam , - ištiesė ranką ir padėjo įlipti man į jachtą.

-O kur kapitonas ?

-Rože , jis stovi priešais tave ...

-Nejau...

-Turiu licencija ,

Nuėjome į kapitono kajute. Aleksandras viską sureguliavo , patikrino ar viskas veikia ir pradejome plaukti. Šiek tie bangavimas mane supykino , bet atsisėdusi šalia Aleksandro po kiek laiko praėjo. Uždėjau Aleksandrui kapitono kepurę.

-Kur plaukiame , kapitone ?

- Viduržemio jūrą , kapitono padejeja, - šypteli Aleksandras,

-Kodėl buvai toks slapukas ?

- Neseniai nusipirkau šią jachtą ,norėjau išbandyti. O nesakiau , todėl , jog norėjau šiek tiek tave paerzinti , mačiau tavo veidą , kaip pravažiavome viešbutį , - tai tu specialiai palikai tą viešbučio lankstinuką , jog manyčiau , jog vykstame ten ? Šlykštukas.

-Paerzinti ?

-Atsilyginsiu už dvi savaites , Leticija.

-Aha , atsilyginai..... Vaikutis , nusipirkes naują žaisliuką norėjo išbandyti , - Apsidariau kajuteje.Šioje laivo kabinoje be didelio valdymo skyriaus buvo taip pat ir atskirta didelė virtuvė , sofa , baras , valgomasis ,tualetas Buvo laiptai į apačia tikriausiai ten bus miegamasis su kitais privalumais. Tarsi , mažieji namai ant vandenyno. O ką jau kalbėti apie denį. Atsisėdusi ant Aleksandro kelienio žvalgiausi į jūrą , ji buvo tokia tamsi , tik menulis apsviete menesienos taką.

Aš pasirinkau širdies balsąWhere stories live. Discover now