Likimas // Z.M

10 dalis.

Perrie pov.

Mane iš miego pakėlė kažkokie garsai, atsikėlusi pamačiau, kad ten buvo Louis. Jis pamatęs mane, keistai nusišypsojo ir mane nužvelgęs, prikando lūpą.

Greitai pažiūrėjau kodėl jis tai padarė. Pamačiau, kad esu vien su apatiniais ir dar neapsiklojus. Greit prisidengiau. Jis tik nusijuokė ir tarė:

- Labas Perrie,- jis nusišypsojo šelmiška šypsena.

-Am labas,-kiek pasimečiau. Jis niekados su manim nesisveikindavo, o tik tyčiodavosi iš manęs.

-Ką tu čia veiki?- jis tarė ir atsisėdo ant lovos.

-Na kaip matai guliu,- kiek per drąsiai pasakiau, o jis tik nusijuokė.

-Aš tai matau, bet ką tu veiki Zayn namuose?- pasakęs prislinko dar arčiau manęs. Aš norėčiau pati atsakyti į šį klausima, bet nežinau kaip.

- Nežinau nei pati, manau man reikėtų eiti. Zayn kaip matau nėra tai, nėra man čia ką veikti,- greit šokau iš lovos.

Paėjusi kelis žingsnius išgirdau švilpimus. Atsisukusi pamačiau, kad Louis atsigulęs ant lovos, Zayn stovintis tarpduryje ir keistai šypsosi. Pažiūrėjau kaip atrodau ir supratau, kad išlipau iš lovos neužsidengusi, o vien po apatiniais. Jutau kaip raudonuoju, tai greit pasiėmiau rūbus ir nubėgau į vonią.
-----
Viską atlikusi, nusileidau į apačią, kur buvo vaikinai. Man reikia namo. Nenoriu čia būti nei minutės po įvykių kambary.

-Zayn, aš jau eisiu namo,- pasakiau greit ir skubėjau prie durų mautis batų.

-Aš tave pavešiu,- greit atbėgo Louis.

-Nereikia, aš pareisiu. Man nesunku,- nusišypsojau, bet jis nenusileido.

-Nagi, Perrie, aš tave parvešiu, man nesunku. Nereiks nei Zayn vargti, - jis nusišypsojo nuoširdžia šypsena, bet man atrodo, kad tai mano vaizduotė. Greit iš virtuvės atbėgo Zayn.

-Man jokie vargai ją parvežti, tad einam, - jis nusišypsojo ir žadėjo eiti pasiimti raktelių, bet...

- Aš ją parvešiu, Zayn, nesijaudink,- Louis vėl pradėjo savo, o aš stovėjau ir stebėjau kaip jie lyg maži vaikai pešasi, kas mane parveš.

-Ne, Louis, aš ją parvešiu, - Zayn suurzgė.

-Zayn, aš ją parvešiu ir taškas,- Louis irgi piktai suurzgė ir greit pagriebęs mašinos raktelius ir čiupo už rankos. Zayn dar norėjo kažką sakyti, bet jau niekas nebekreipė dėmesio.
-----
Louis privažiavo mano namus ir aš jam padėkojau jau norėjau lipti, bet Louis greit prakalbo:

-Ačiū neužteks, gal pabučiuotum į žandą, princese?- aš pasimečiau, bet greit lenkiausi pabučiuoti, tačiau jis staigiai atsuko lūpas ir gavosi taip, kad pabučiavau į lūpas. Aš jau norėjau atsitraukti, bet jis dar stipriau mane pabučiavo, bet jo lūpos nebuvo kaip Zayn, jos buvo kitokios.

Viską nutraukė barškinimas į langą atsisukę pamatėme...

Ačiū, kad skaitėte, lauksiu nuomonių ir vote!